Prof. dr. Jecko Thachil – Manchester University NHS Foundation Trust konsultuojantis hematologas, besispecializuojantis hemostazės ir trombozės srityse. Jis taip pat yra MAHSC profesorius Mančesterio universitete. Prof. J. Thachil savo klinikinę ir mokslinę veiklą daugiausia skiria trombocitų funkcijos, trombozės, krešėjimo sutrikimų, diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos (DIK) bei sepsio tematikai. Jis yra ėjęs Tarptautinės trombozės ir hemostazės draugijos (ISTH) DIK pakomitečio pirmininko pareigas, dalyvauja nacionalinių ir tarptautinių gairių rengime. Prof. J. Thachil yra paskelbęs daugiau kaip 350 recenzuotų mokslinių publikacijų, taip pat yra knygų „Haematology in Critical Care“ ir „Handbook of Venous Thromboembolism“ redaktorius.

Prof. dr. Gintarė Šakalytė. Gydytoja kardiologė ir klinikinė farmakologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė. 2002 m. ji apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. Prof. G. Šakalytė savo profesinę veiklą sieja su kardiologija, klinikine medicina, mokslu ir akademine veikla. Ji dirba LSMU ligoninėje Kauno klinikose, vadovauja Širdies nepakankamumo ir ydų skyriui, o nuo 2025 m. gruodžio eina LSMU Medicinos akademijos Kardiologijos instituto direktorės pareigas. Jos mokslinė veikla apima medicinos ir sveikatos mokslų sritį, o akademinę patirtį papildo aktyvus dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir publikacijų rengime.

Prof. dr. Dovilė Karčiauskaitė – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros Klinikos laboratorinės medicinos gydytoja. Jos mokslinė veikla orientuota į aterosklerozės ir streso biožymenų tyrimus, laboratorinę mediciną bei transliacinę mediciną. Dovilė Karčiauskaitė yra Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos valdybos narė, Europos klinikinės chemijos ir laboratorinės medicinos federacijos komiteto „Nuotolinis mokymas ir e. mokymasis“ narė.

Gyd. Valerijus Morozovas. Šeimos gydytojas, lektorius, mokslo populiarintojas, knygos apie vartotojiškumą medicinoje autorius, trijų vaikų tėvas. Profesinę veiklą šeimos medicinos srityje vykdo nuo 2004 m. Domėjimosi sritys - nuovargis, metabolinis sindromas, ilgaamžiškumas. Be klinikinės veiklos, yra daugelio sveikatos temomis publikuotų straipsnių autorius, dažnai dalyvauja televizijos ir radijo laidose, kur medicinos žinias pristato plačiajai visuomenei suprantama kalba. Moto - joks tyrimas diagnozės nenustato, diagnozę nustato žmogus.

Prof. habil. dr. Limas Kupčinskas – žymus Lietuvos gydytojas gastroenterologas, medicinos mokslininkas ir Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Jis yra ilgametis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, reikšmingai prisidėjęs prie gastroenterologijos mokslo ir klinikinės praktikos plėtros Lietuvoje bei tarptautiniu mastu. Profesoriaus mokslinė veikla apima virškinimo sistemos, kepenų ligų, hepatitų ir Helicobacter pylori infekcijos tyrimus.

Gyd. Genetikė Rasa Traberg Retų kaulų ligų centro vadovė, Kauno klinikų Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos gydytoja genetikė diagnozuojanti paveldimas ir retas genetines ligas bei konsultuojanti pacientus ir jų šeimas. Jos profesinių interesų centre – retos genetinės vaikų ligos, genetiniai sindromai ir paveldimos medžiagų apykaitos ligos.

Ziad Khaznadar, MSc. – Bulovkos ir Karališkųjų Vinohradų universitetinių ligoninių Prahoje Laboratorinės diagnostikos ir papildomų klinikinių paslaugų direktorius. Klinikinės imunologijos ir alergologijos specialistas, besigilinantis į laboratorijų automatizavimą, darbo procesų optimizavimą, kokybės vadybą ir skaitmeninę transformaciją. Jis vadovavo laboratorijų konsolidavimo, procesų pertvarkymo, ISO 15189 akreditavimo ir automatizuotų laboratorinių sistemų diegimo projektams siekdamas gerinti pacientų sveikatos priežiūros kokybę, prieinamumą, efektyvumą ir tvarumą.

Dr. Dragana Šegulja medicinos biochemijos ir laboratorinės medicinos specialistė, Zagrebo universiteto ligoninės centro Laboratorinės diagnostikos departamento elektroforezinės ir imunocheminės laboratorinės diagnostikos padalinio vadovė. Jos profesiniai ir moksliniai interesai apima monokloninių gamapatijų, hemoglobinopatijų, inkstų ligų ir piktybinių navikų laboratorinę diagnostiką, ypatingą dėmesį skiriant elektroforeziniams ir imunocheminiams metodams bei laboratorijų akreditacijai pagal ISO 15189 standartą. Dr. D. Šegulja taip pat dėsto Zagrebo Taikomųjų sveikatos mokslų universitete ir yra daugelio mokslinių publikacijų bei knygų skyrių autorė ir bendraautorė.

Dr. Asta Križanauskienė – Biomedicinos mokslų daktarė, nuo 2002 m dirbanti parazitų ir kitų infekcinių patogenų molekulinės biologijos srityje. Pastarąjį dešimtmetį pagrindinė veikla sutelkta į infekcinių ligų sukėlėjų molekulinę diagnostiką bei kitus genetinius, genominius patogeninių organizmų tyrimo metodus.

Živilė Jacikė. Medicinos biologė ir Kauno miesto poliklinikos laboratorijos vadovė, taip pat ISO 15189:2014 kokybės vadybos sistemos kokybės specialistė Kauno ir Alytaus miesto poliklinikose. Jos profesiniai ir moksliniai interesai apima: laboratorinės medicinos kokybės ir procesų vadybą, transfuziologinę bei molekulinę biologiją. Ž. Jacikė yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantė, aktyviai dalyvauja diegiant inovatyvius laboratorinės diagnostikos sprendimus taikant LEAN metodiką bei tiriant dirbtinio intelekto taikymo galimybes kraujo bankuose ir plazmaferezės centruose. Jos moksliniai tyrimai daugiausia orientuoti į plazmaferezę ir jos poveikį donorų sveikatai.