Prof. dr. Jecko Thachil – Manchester University NHS Foundation Trust konsultuojantis hematologas, besispecializuojantis hemostazės ir trombozės srityse. Jis taip pat yra MAHSC profesorius Mančesterio universitete. Prof. J. Thachil savo klinikinę ir mokslinę veiklą daugiausia skiria trombocitų funkcijos, trombozės, krešėjimo sutrikimų, diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos (DIK) bei sepsio tematikai. Jis yra ėjęs Tarptautinės trombozės ir hemostazės draugijos (ISTH) DIK pakomitečio pirmininko pareigas, dalyvauja nacionalinių ir tarptautinių gairių rengime. Prof. J. Thachil yra paskelbęs daugiau kaip 350 recenzuotų mokslinių publikacijų, taip pat yra knygų „Haematology in Critical Care“ ir „Handbook of Venous Thromboembolism“ redaktorius.

Prof. dr. Gintarė Šakalytė. LSMU Širdies centro profesorė. LSMU Kardiologijos Instituto direktorė. LSMU ligoninės Širdies centro Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė. Mokslinių tyrimų sritys: pacientų, sergančiųjų arterine hipertenzija, išemine širdies liga, ritmo ir laidumo sutrikimais, širdies nepakankamumu ilgalaikis stebėjimas, skirtingų gydymo metodikų vertinimas bei prognostinių rodiklių paieška; dirbtinio intelekto naudojimas širdies ligomis sergančių pacientų tyrime. Pagrindinė tyrėja daugiau nei 30 tarptautinių klinikinių tyrimų; šalies koordinatorė bei priežiūros komiteto narė. Publikavo daugiau nei 100 mokslinių straipsnių ir tezių Lietuvoje ir užsienyje, 3 vadovėlių aukštųjų mokyklų studentams bendraautorė. 2014-2019 vadovavo projektui "Diagnostic Imaging Strategies for Patients with Stable Chest Pain and Intermediate Risk of Coronary Artery Disease: Comparative Effectiveness Research of Existing Technologies", nuo 2022 m. vadovauja (LSMU centre) Teaming for Excellence projektui „Dirbtinio intelekto ekscelencijos centras tvariam vystymuisi“.

Prof. dr. Dovilė Karčiauskaitė – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros Klinikos laboratorinės medicinos gydytoja. Jos mokslinė veikla orientuota į aterosklerozės ir streso biožymenų tyrimus, laboratorinę mediciną bei transliacinę mediciną. Dovilė Karčiauskaitė yra Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos valdybos narė, Europos klinikinės chemijos ir laboratorinės medicinos federacijos komiteto „Nuotolinis mokymas ir e. mokymasis“ narė.

Gyd. Valerijus Morozovas. Šeimos gydytojas, lektorius, mokslo populiarintojas, knygos apie vartotojiškumą medicinoje autorius, trijų vaikų tėvas. Profesinę veiklą šeimos medicinos srityje vykdo nuo 2004 m. Domėjimosi sritys - nuovargis, metabolinis sindromas, ilgaamžiškumas. Be klinikinės veiklos, yra daugelio sveikatos temomis publikuotų straipsnių autorius, dažnai dalyvauja televizijos ir radijo laidose, kur medicinos žinias pristato plačiajai visuomenei suprantama kalba. Moto - joks tyrimas diagnozės nenustato, diagnozę nustato žmogus.

Prof. habil. dr. Limas Kupčinskas – žymus Lietuvos gydytojas gastroenterologas, medicinos mokslininkas ir Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Jis yra ilgametis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, reikšmingai prisidėjęs prie gastroenterologijos mokslo ir klinikinės praktikos plėtros Lietuvoje bei tarptautiniu mastu. Profesoriaus mokslinė veikla apima virškinimo sistemos, kepenų ligų, hepatitų ir Helicobacter pylori infekcijos tyrimus.

Gyd. Genetikė Rasa Traberg Retų kaulų ligų centro vadovė, Kauno klinikų Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos gydytoja genetikė diagnozuojanti paveldimas ir retas genetines ligas bei konsultuojanti pacientus ir jų šeimas. Jos profesinių interesų centre – retos genetinės vaikų ligos, genetiniai sindromai ir paveldimos medžiagų apykaitos ligos.

Ziad Khaznadar, MSc. – Bulovkos ir Karališkosios Vinohradų universitetinių ligoninių Prahoje laboratorijos vadovas . Klinikinės imunologijos ir alergologijos specialistas, besigilinantis į laboratorijų automatizavimą, darbo procesų optimizavimą, kokybės vadybą ir skaitmeninę transformaciją. Jis vadovavo laboratorijų konsolidavimo, procesų pertvarkymo, ISO 15189 akreditavimo ir automatizuotų laboratorinių sistemų diegimo projektams taip gerindamas pacientų sveikatos priežiūros kokybę, prieinamumą ir efektyvumą.

Dr. Dragana Šegulja Zagrebo universitetinės ligoninės elektroforezės ir imunocheminės laboratorinės diagnostikos padalinio vadovė. Jos profesiniai ir moksliniai interesai apima monokloninių gamapatijų, hemoglobinopatijų, inkstų ligų ir piktybinių navikų laboratorinę diagnostiką, ypatingą dėmesį skiria elektroforezės ir imunocheminiams metodams bei yra atsakinga už ISO 15189 standarto diegimą savo skyriuje. Dr. D. Šegulja taip pat dėsto Zagrebo sveikatos mokslų universitete ir yra daugelio mokslinių publikacijų bei knygų skyrių autorė ir bendraautorė.

Dr. Asta Križanauskienė – Biomedicinos mokslų daktarė, nuo 2002 m dirbanti parazitų ir kitų infekcinių patogenų molekulinės biologijos srityje. Pastarąjį dešimtmetį pagrindinė veikla sutelkta į infekcinių ligų sukėlėjų molekulinę diagnostiką bei kitus genetinius, genominius patogeninių organizmų tyrimo metodus.

Živilė Jacikė. Medicinos biologė ir Kauno miesto poliklinikos laboratorijos vadovė, taip pat ISO 15189: kokybės vadybos sistemos kokybės specialistė Kauno ir Alytaus miesto poliklinikose. Jos profesiniai ir moksliniai interesai apima: laboratorinės medicinos kokybės ir procesų vadybą, transfuziologinę bei molekulinę biologiją. Ž. Jacikė yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantė, aktyviai dalyvauja diegiant inovatyvius laboratorinės diagnostikos sprendimus taikant LEAN metodiką bei tiriant dirbtinio intelekto taikymo galimybes kraujo bankuose ir plazmaferezės centruose. Jos moksliniai tyrimai daugiausia orientuoti į plazmaferezę ir jos poveikį donorų sveikatai.