Įsibėgėjantis pavasaris ir šoktelėję termometrų stulpeliai suteikia vis daugiau progų leisti laiką po atviru dangumi. Deja, drauge su gamtos pabudimu šylantys orai pažadina ir erkes. Šių voragyvių keliamos grėsmės kasmet sparčiai auga: ilgėja aktyvumo sezonas, didėja populiacija, daugėja susirgimų erkiniu encefalitu. Medikai sutartinai teigia, kad pagrindinė prevencija saugantis pavojingos ligos – vakcinavimas. Pasiskiepyti bei profilaktiškai išsitirti dėl erkių platinamų ligų kauniečiai gali bet kuriame iš Kauno miesto poliklinikos filialų.

Susirgimai – ištisus metus

Naujausi epidemiologiniai duomenys rodo, kad pastaraisiais metais erkės tapo aktyvesnės, o jų paplitimo zonos Kauno apskrityje ir visos šalies mastu sparčiai driekiasi bei įvairėja: aptinkamos ne vien miškuose ar pievose, bet ir miestų žaliosiose erdvėse, parkuose, soduose, netgi namų kiemuose. Taigi šie parazitai žmonių bei gyvūnų gali tykoti tiesiog gyvenamojoje aplinkoje.

Specialistai pastebi, kad šiltėjantis klimatas ir švelnėjančios žiemos leidžia erkėms ilgiau išlikti aktyvioms, o tai didina populiaciją ir kartu riziką susirgti jų pernešamu erkiniu encefalitu ar Laimo liga.

„Nuo 2022 metų sergamumą erkiniu encefalitu registruojame ištisus metus – nuo sausio iki gruodžio. Ankstesniais stebėjimo periodais paprastai pirmieji atvejai būdavo fiksuojami kovą ar balandį, o paskutiniai – lapkričio mėnesį“, – konstatuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Rima Gabrielaitė.

.

Negatyvios tendencijos, anot pašnekovės, išlieka ir toliau: kasmet įkandimo atvejų daugėja, tad ir sergamumas erkių platinamomis ligomis atitinkamai didėja.

„Endemine erkių platinamų ligų zona Lietuva laikoma jau daug metų. Vis tik jei anksčiau išskirdavome tam tikras vietas, kur rizika susidurti su erkėmis ar užsikrėsti jų platinamomis ligomis yra didesnė ar mažesnė, tai jau kuris laikas tampa sunku įvardinti, kur to galima išvengti. Erkių paplitimas yra labai didelis, nepaisant to, ar teritorija prižiūrima, ar ne.

Erkių gausos stebėseną pradedame nuo pavasario. Kovo pradžioje pirmaisiais išvykimais į vadinamuosius stacionarus anksčiau erkių neaptikdavome, o šiemet po lengvos žiemos jų radome apsčiai. Taigi saugotis reikia nieko nelaukus – jau dabar“, – pabrėžia R. Gabrielaitė.

Geriausiai apsaugo skiepai

Prastėjanti situacija dėl augančios pavojingų ligų grėsmės pagrįstai kelia susirūpinimą tiek visuomenės sveikatos specialistams, medikams, tiek ir patiems gyventojams.

Dar per Covid-19 pandemiją pastebėtas skiepijimosi nuo erkinio encefalito suaktyvėjimas. Visuomenės sveikatos specialistai daro prielaidą, kad tokiai profilaktikai žmones pastūmėjo noras daugiau būti gamtoje. Nuo to laiko šios vakcinos tapo vienomis paklausiausių ir iki šiol pirmauja pagal populiarumą tarp visų mokamų skiepų.

„Visuomenės sąmoningumas didėja. Dirbant ligoninės stacionare, pacientų su pasireiškiančiu neaiškiu karščiavimo sindromu nuolat klausiame ar jie skiepijosi nuo erkinio encefalito. Vis dažniau išgirstame teigiamus atsakymus. Taigi skiepijimosi apimtys ir atitinkamai imunizacijos lygis Kaune pamažu auga.

Jei to nebūtų, turėtume kur kas daugiau sunkių susirgimų ir skaudžių padarinių. Kiekvienais metais pasitaiko atvejų, kai sunkūs ligos atvejai baigiasi mirtimi – netenkame žmonių“, – sako Kauno miesto poliklinikos ir LSMU Kauno ligoninės gydytoja infektologė Estela Tamašauskienė.

Pasak infekcinių ligų gydytojos, gana geras imunitetas nuo erkinio encefalito susidaro jau po pirmų dviejų skiepo dozių, kada asmuo gali jaustis pakankamai saugiai, o po trečiosios pilnai susiformuoja imunitetas.

Nemokamos vakcinos vyresniems

Priklausomai nuo pasirinkto skiepijimo plano – greito ar įprastinio – pirmomis dviem dozėmis galima pasiskiepyti per 7–14 dienų arba tarpas tarp jų gali siekti nuo 1 iki 3 mėnesių. Atitinkamai sustiprinamoji dozė – praėjus 5–12 mėnesių. Vėliau seka revakcinacijos kas trejus ar penkerius metus, priklausomai nuo vakcinos rūšies ir paciento amžiaus. Vaikai skiepijami nuo vienerių metų.

„Vakcina yra labai veiksminga. Tai ypatingai aktualu žmonėms, kam per penkiasdešimt ir vyresniems – jie gali sirgti labai sunkiai. Vaikai paprastai praserga lengviau, į ūmesnį gripą panašia forma. Paradoksalu tai, kad erkinis encefalitas iš esmės yra liga, kuriai nėra antivirusinio gydymo – tik simptominis, tačiau turi puikią profilaktiką – tai yra skiepai“, – profesine patirtimi dalijasi Kauno miesto poliklinikos infekcinių ligų gydytoja E. Tamašauskienė.

Pašnekovė primena, kad nuo praėjusių metų rugsėjo imtasi valstybės lėšomis skiepyti 50–55 metų asmenis. Vis daugiau tokio amžiaus sulaukusių gyventojų pasinaudoja galimybe nemokamai revakcinuotis, praėjus trejiems ar penkeriems metams po ankstesnių skiepų.

Imunitetas susidaro maždaug 98 procentams pacientų. Tarp likusių kelių procentų gali pasitaikyti individualių atvejų dėl tam tikrų organizmo savybių, su onkologinėmis ligomis kovojantys žmonės, kuriems taikoma chemoterapija, sergantieji autoimuninėmis ligomis, kai skiriamas gydymas hormonais ar kitais vaistais, taip pat ŽIV infekuotiems arba dializuojamiems pacientams.

Po įkandimo – mėnuo stebėsenos

Kauno miesto poliklinikos medikai ir visuomenės sveikatos specialistai vienbalsiai pataria žmonėms dar kartą prisiminti pagrindinius principus: galvos apdangalų dėvėjimas, drabužiai ilgomis prigludusiomis rankovėmis ir į kojines ar batus sukištos kelnės – geriausia šviesios spalvos, kad būtų aiškiai matyti ropojančios erkės, repelentų naudojimas ant odos ir rūbų.

Tačiau net ir tai negarantuoja visapusiškos apsaugos. Grįžus iš lauko privalu atidžiai apsižiūrėti, ar nėra įsisiurbusių erkių. Patariama padėti tai atlikti vaikams, vyresnio amžiaus namiškiams. Tuo pačiu reikia skirti dėmesio ir keturkojams augintiniams.

Vis dėlto, ką daryti „įsisegus“ erkei? Pirmiausia svarbu nepanikuoti. Erkę pašalinti reikia suėmus kuo arčiau odos ir truktelint staigiu judesiu. Žaizdelėje gali likti erkės dalis – tai nėra pavojinga, paprastai ji pasišalina savaime. Pažeistą vietą reikia dezinfekuoti.

„Pacientai vis dar klaidingai skuba kone tą pačią dieną išsitirti. Taip tikrai nerekomenduojame. Iš karto po erkės įkandimo antikūniai organizme nesusidaro, todėl tyrimai laboratorijoje nieko neparodys. Organizmo reakcija į ligos sukėlėją susiformuoja tik maždaug po trečios savaitės, tad iškart po erkės ištraukimo svarbiausia tas kelias savaites atidžiai stebėti sveikatą“, – aiškina Kauno miesto poliklinikos laboratorijos vedėja Živilė Jacikė.

Jeigu per 28 dienas jokie į gripą ar peršalimą panašūs simptomai nepasireiškia ir įkandimo vietoje bėrimo nesimato, primygtinai atlikti tyrimų neverta. Tačiau suprastėjus savijautai, pakilus temperatūrai, pajutus šaltkrėtį ar kitus būdingus simptomus, jei gripo ir Covid-19 testas neigiamas, siūloma nedelsiant kreiptis į gydytoją infektologą.

Laimo ligai būdinga vadinamoji „jaučio akis“ – į taikinį panašus apie 5 cm ir didesnio skersmens bėrimas erkės įkandimo vietoje gali išryškėti jau maždaug po 10 dienų.

Platus tyrimų spektras

Ž. Jacikės teigimu, Kauno miesto poliklinikos laboratorija gali pasiūlyti platų tyrimų spektrą. Paslaugos pacientams patogiai prieinamos bet kuriame iš įstaigos filialų: „Atliekame tiek Laimo ligos antikūnių, tiek ir patvirtinamuosius imunobloto tyrimus, kad rezultatai būtų maksimaliai tikslūs bei patikimi.

Daugelis Kauno miesto poliklinikos pacientų tą jau įvertino, bet pasitaikydavo nemažai klausiančių, kodėl mūsų tyrimai ar skiepai kainuoja mažiau nei kitur, nors naudojame tas pačias vakcinas ir neretai dar pažangesnius metodus. Tačiau aukšti kokybės standartai kalba patys už save. Tiesiog vadovaudamiesi Sveikatos apsaugos ministro įsakymais, skirtingai nuo privačių įstaigų, mes poliklinikos paslaugas teikiame nesiekdami pelno.“

Čia pat ji priduria apie galimybę ištirti ir pačią erkę ar ši nėra užkrėsta. Tokia procedūra pravartesnė, kai parazitas įsisiurbia naujagimiams ar kūdikiams iki vienerių metų: „Iki atvežimo į laboratoriją erkę reikia laikyti šaldytuve, jei nepavyksta pristatyti iškart. Nieko tokio, jei ištraukti pavyks tik jos dalį.“

Kiek rečiau pasitelkiamas povakcininių antikūnių saugančių nuo erkinio encefalito tyrimas. Pastarasis aktualus tiems, kas skiepijosi seniau ir nesilaikė tikslaus vakcinavimo grafiko. Tai leidžia sužinoti esamą apsaugos lygį – antikūnių kiekį organizme. Atitinkamai pagal rodiklius sprendžiama, ar visą imunoprofilaktiką pradėti iš naujo, ar tęsti vakcinavimo planą toliau.

Sveikatos specialistai pabrėžia, kad sparčiai augant erkių paplitimui bei grėsmėms, sąmoningas žmonių elgesys, savalaikė profilaktika ir operatyvi reakcija leis saugiai mėgautis šiltojo metų sezono malonumais gryname ore.

Išsamų straipsnį skaitykite čia.
Sužinokite daugiau apie galimybę pasiskiepyti už gerą kainą.