SPF – ne tik vasarai: kodėl odai apsaugos reikia kasdien?

Nors daugelis apsaugą nuo saulės prisimena tik prasidėjus vasarai ar prieš atostogas, specialistai primena – ultravioletiniai spinduliai mūsų odą veikia visus metus. Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio gyvensenos medicinos specialistė Vaiva Lukošienė pasakoja, kodėl SPF turėtų tapti kasdienės odos priežiūros dalimi, kuo skiriasi UVA ir UVB spinduliai, kaip išsirinkti tinkamą apsaugą ir kokias klaidas žmonės daro dažniausiai.

 

Kodėl UV spinduliai pavojingi?

 

Saulės spinduliai organizmui reikalingi – jie svarbūs vitamino D gamybai, emocinei savijautai ir bendrai sveikatai. Tačiau per didelis UV spindulių poveikis gali turėti ir neigiamų pasekmių. UV spinduliai skirstomi į dvi pagrindines rūšis:

 

UVA spinduliai

• prasiskverbia pro debesis ir langus;

• veikia visus metus;

• skatina odos senėjimą;

• didina pigmentacijos riziką;

• ardo kolageną ir mažina odos stangrumą.

 

UVB spinduliai

• tiesiogiai pažeidžia odos ląsteles;

• sukelia odos nudegimus;

• aktyviausi vasarą ir dienos metu.

 

Ilgainiui UV poveikis siejamas ne tik su raukšlėmis ar pigmentinėmis dėmėmis, bet ir su padidėjusia odos jautrumo bei odos vėžio rizika.

 

Kaip galime apsisaugoti nuo šių spindulių?

 

SPF (Sun Protection Factor) nėra tik „vasaros kremas“. Tai kasdienės odos apsaugos priemonė, padedanti sumažinti:

 

• ankstyvo odos senėjimo riziką;

• pigmentacijos sutrikimus;

• odos apsauginio barjero pažeidimus;

• rožinės paūmėjimą;

• odos jautrumo padidėjimą;

• kolageno ir elastino irimą;

• odos vėžio riziką.

 

SPF ypač svarbus:

 

• naudojant priemones su retinoliu ar rūgštimis;

• po lazerinių ar rūgštinių procedūrų;

• nėštumo metu, kai oda linkusi į didesnę pigmentaciją;

• sergant autoimuninėmis ligomis;

• vartojant tam tikrus vaistus;

• esant aknei, atopiniam dermatitui, psoriazei, kuperozei ar kitoms odos būklėms.

 

Norint apsisaugoti nuo minėtų poveikių sveikatai, svarbu rinktis plataus spektro SPF apsaugą, kuri apsaugotų nuo UVA ir nuo UVB.

 

Mineraliniai ar cheminiai filtrai – kuo jie skiriasi?

 

Nors kosmetikos prekių lentynose matome didžiulį SPF produktų pasirinkimą, jie nėra vienodi ir lygūs. Norėdami suprasti, kuris produktas yra tinkamiausias būtent mums, turime suprasti kuo skiriasi SPF filtro rūšis, SPF numeris, suprasti kokia yra konkretaus produkto sudėtis, kokie yra individualūs mūsų odos poreikiai ir kokioje aplinkoje bus naudojamas šis apsauginis produktas.

 

Mineraliniai filtrai –> dažniausiai jų sudėtyje naudojamas cinko oksidas arba titano dioksidas.

 

Privalumai:

• atspindi UV spindulius, neleisdamas jiems pasiekti odos ar gilesnių jos sluoksnių;

• tinka jautriai ir vaikų odai;

• veikia iš karto po užtepimo;

• mažesnė sudirginimo rizika.

 

Trūkumai:

• gali palikti baltą sluoksnį ant odos;

• sunkesnė tekstūra nei cheminiai SPF;

• gali tepti drabužius.

 

Cheminiai filtrai –>

 

Privalumai:

• lengvesnė tekstūra;

• patogūs naudoti po makiažu;

• nepalieka balto, kartais lipnaus sluoksnio.

 

Trūkumai:

• sugeria UV spindulius, kas sukelia didesnę odos pažeidimo tikimybę;

• gali dirginti jautrią, alergiškų žmonių odą;

• kai kurie žmonės netoleruoja šių produktų akių srityje;

• gali neigiamai veikti įvairias organizmo sistemas.

 

Ar SPF 100 reiškia dvigubai geresnę apsaugą?

 

Ne. SPF skaičius nereiškia dvigubai stipresnės apsaugos. SPF skaičius parodo ne apsaugos nuo UVB spindulių stiprumą, o laiką kiek laiko, teoriškai, esame apsaugoti būdami saulėje. Kaip žinoti kiek laiko galiu būti saulėje be tikimybės nudegti odą? SPF skaičių dauginame iš 10 min ir sužinome saugaus laiko/apsauginio kremo veikimo laiką minutėmis. Pvz.: SPF 30 X 10= 300, t.y. 5val. SVARBU: SPF produktai apsaugantys nuo UVA IR UVB spindulių veiksmingi skirtingą laiką. Minėtas SPF 30 turintis produktas nuo UVA apsaugos 3 kartus trumpiau nei nuo UVB t.y. tik 100min.

 

• SPF 15 blokuoja apie 93 % UVB spindulių;

• SPF 30 – apie 97 %;

• SPF 50 – apie 98 %;

• SPF 100 – apie 99 %.

 

Didžiausia problema dažniausiai nėra per mažas SPF skaičius, o per mažas naudojamo produkto kiekis ir per retas jo atnaujinimas.

 

Kaip pasirinkti tinkamą SPF?

 

Kasdienai mieste rekomenduojama rinktis SPF 30–50.

SPF 50 verta rinktis, jei:

• daug laiko praleidžiate lauke;

• sportuojate;

• būnate prie vandens;

• neseniai atlikote veido ar kūno procedūras;

• turite pigmentacijos sutrikimų;

• jūsų oda labai šviesi.

 

Jei oda riebi ar linkusi į aknę rinkitės lengvesnės tekstūros priemones:

 

• fluidus;

• gelius;

• lengvas, pienelio tipo priemones.

 

Naudokite dekoratyvinės kosmetikos priemones su SPF, ypač jei turite bėrimų ar pigmentinių dėmelių.

 

Jei oda sausa geriausiai tinka kreminės tekstūros SPF produktai su:

 

• ceramidais;

• hialurono rūgštimi;

• skvalanu;

• augaliniais aliejais (pvz. sviestmedžio, migdolų ar avokadų).

 

Didelį dėmesį atkreipkite į bendrą produkto sudėtį. Jei esate alergiškas – patikrinkite ar sudėtyje nėra jūsų alergenų.

 

Vaikams skirti SPF produktai (juos gali naudoti ir suaugę)

 

Dažniausiai:

• turi mažiau dirginančių medžiagų;

• dažniausiai būna mineraliniai;

• neturi kvapiklių, dažiklių ar alkoholio;

• yra atsparesni vandeniui.

 

Svarbu: kūdikiams iki 6 mėnesių rekomenduojama vengti tiesioginės saulės.

 

Kiek SPF reikia naudoti?

 

Viena dažniausių klaidų dėl kurios nudegame odą net naudodami apsauginius produktus – tepamas per mažas produkto kiekis. Veidui ir kaklui rekomenduojama naudoti priemonės kiekį, atitinkantį dviejų pirštų ilgį. SPF sluoksnį reikėtų atnaujinti kas 2 valandas arba dažniau, jei:

 

• intensyviai prakaituojate;

• sportuojate;

• maudotės vandens telkiniuose;

• šluostotės rankšluosčiu.

 

Ar SPF reikalingas patalpose?

 

Jei dirbate toliau nuo langų – SPF poreikis mažesnis. Mineraliniai filtrai taip pat gali veikti kaip papildoma apsauga nuo:

 

• šalčio;

• dulkių;

• aplinkos taršos.

 

Ką daryti nudegus saulėje?

 

Jei oda paraudo:

• vėsinkite ją šaltais kompresais (pvz.: šlapiais šaltais rankšluosčiais, bet ne ledu);

• naudokite drėkinančias odos priemones su alijošiumi, pantenoliu ar ceramidais;

• gerkite daugiau vandens, venkite kofeino ar alkoholio turinčių gerimų;

• venkite papildomo kontakto su saule;

• kol oda sudirgusi, laikinai atsisakykite rūgštinių priemonių, retinolio ir šveitiklių.

 

Jei atsiranda pūslės, stiprus skausmas, pykinimas ar šaltkrėtis – būtina gydytojo konsultacija.

 

Svarbiausia – ne „stipriausias“, o naudojamas kasdien

 

Gyvensenos medicinos specialistė Vaiva Lukošienė primena: geriausias SPF nėra brangiausias ar turintis didžiausią skaičių. Geriausias SPF yra tas, kurį naudojate kasdien, pakankamu kiekiu ir reguliariai atnaujinate.