Prediabetas: organizmo perspėjimas, kurio nereikėtų ignoruoti

Prediabetas – tai ne diagnozė, o įspėjimas. Nors ši būklė dažnai nesukelia jokių ryškių simptomų, ji signalizuoja, kad organizmui jau darosi sunku reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Būtent šiame etape žmogus turi didžiausią galimybę užkirsti kelią II tipo cukrinio diabeto išsivystymui. Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio gydytoja endokrinologė Eglė Kreivaitienė pabrėžia, kad prediabetas – tai ne nuosprendis, o galimybė laiku imtis pokyčių ir išsaugoti gerą sveikatą.

Kas yra prediabetas?

Prediabetas – tai būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje jau viršija normą, tačiau dar nepasiekia ribos, nuo kurios diagnozuojamas II tipo cukrinis diabetas. Kitaip tariant, organizmas jau siunčia signalą, kad nebesusitvarko su gliukozės apykaita taip efektyviai, kaip turėtų. „Pacientams prediabetą dažnai apibūdinu kaip organizmo perspėjimo signalą – raudoną vėliavėlę, kad veiksmų reikia imtis dabar, nelaukiant diabeto diagnozės ir galimų komplikacijų“, – sako gydytoja endokrinologė E. Kreivaitienė.

Kuo prediabetas skiriasi nuo diabeto?

Pagrindinis skirtumas – organizmo gebėjimas kompensuoti atsparumą insulinui. Esant prediabetui, kasa dar pagamina pakankamai insulino, tačiau jai tenka dirbti gerokai intensyviau, nes organizmo ląstelės į insuliną reaguoja prasčiau. Kai šio kompensacinio mechanizmo nebeužtenka, vystosi II tipo cukrinis diabetas.

Prediabetas nustatomas atlikus gliukozės kiekio kraujyje tyrimus. Dažniausiai vertinama:

🟩gliukozė nevalgius;

🟩gliukozės tolerancijos mėginys (GTM), jei pirminiai rezultatai kelia įtarimų.

Kodėl prediabeto atvejų daugėja?

Pasak gydytojos, tam įtakos turi ne tik geresnė diagnostika, bet ir šiuolaikinis gyvenimo būdas. Ilgos darbo valandos sėdint, mažas fizinis aktyvumas, perdirbtas ir kaloringas maistas, nuolatinis stresas bei prastas miegas skatina atsparumo insulinui vystymąsi. Didžiausią riziką kelia viršsvoris, ypač riebalų kaupimasis pilvo srityje.

Kokie požymiai gali išduoti padidėjusią riziką?

Prediabetas dažniausiai nesukelia aiškių simptomų, todėl daugelis žmonių apie jį sužino tik atlikę profilaktinius tyrimus. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį į rizikos signalus:

🟥didėjantį kūno svorį, ypač pilvo srityje;

🟥nuolatinį nuovargį ar energijos stoką;

🟥mieguistumą po valgio;

🟥padidėjusį kraujospūdį;

🟥cholesterolio sutrikimus;

🟥patamsėjusias odos klostes kaklo ar pažastų srityje, kurios gali rodyti atsparumą insulinui.

Ar prediabetą galima sustabdyti?

Taip. Prediabetas yra grįžtama būklė, o gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai sumažinti diabeto riziką. Tyrimai rodo, kad be pokyčių apie trečdalis žmonių per artimiausius 5–10 metų suserga II tipo cukriniu diabetu. Tačiau pakoregavus gyvenseną rizika sumažėja daugiau nei per pusę. Didžiausią naudą suteikia:

🟩5–7 proc. kūno svorio sumažinimas;

🟩subalansuota mityba, kurioje gausu skaidulų, baltymų ir kokybiškų riebalų;

🟩bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę.

Kodėl svarbu tikrintis laiku?

Net ir nežymiai padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ilgainiui gali pažeisti kraujagysles bei didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Profilaktiškai gliukozės kiekį rekomenduojama tikrinti bent kartą per metus žmonėms, kurie:

✅ yra vyresni nei 35 metų;

✅turi antsvorio;

✅dirba sėdimą darbą;

✅šeimoje turi sergančiųjų diabetu;

✅moterims – jei nėštumo metu buvo diagnozuotas gestacinis diabetas.

Jeigu gliukozės rodikliai viršija rekomenduojamas ribas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti gliukozės tolerancijos mėginį, kuris padeda tiksliau įvertinti gliukozės apykaitą. Prediabetas dažnai vystosi nepastebimai, tačiau laiku nustatytas jis suteikia galimybę pakeisti ligos eigą. Reguliarūs profilaktiniai tyrimai ir sveikesni kasdieniai įpročiai gali padėti išvengti II tipo cukrinio diabeto ir išsaugoti gerą sveikatą ilgam.