Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena: liga, kurios simptomai dažnai būna nepastebimi

Gegužės 27-ąją minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena – ši diena skirta didinti visuomenės informuotumą apie vieną sudėtingiausių neurologinių ligų, kuri dažnai prasideda nuo, atrodytų, nespecifinių simptomų: nuovargio, tirpimo, regėjimo pokyčių ar koordinacijos sutrikimų.

Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio šeimos gydytoja Viktorija Gavelienė pasakoja, kas yra išsėtinė sklerozė, kokius simptomus svarbu pastebėti ir kodėl ankstyva diagnostika gali turėti didelę reikšmę gyvenimo kokybei.

Kas yra išsėtinė sklerozė?

Išsėtinė sklerozė (IS) – lėtinė autoimuninė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Sergant šia liga, organizmo imuninė sistema pažeidžia mieliną – apsauginį nervinių skaidulų sluoksnį. Dėl to įvairiose galvos ir nugaros smegenų srityse susidaro uždegiminiai židiniai, kurie ilgainiui randėja ir formuoja vadinamąsias sklerozines plokšteles.

Šiuo metu pasaulyje išsėtine skleroze serga apie 2,9 mln. žmonių. Lietuvoje ši liga diagnozuota maždaug 3 tūkst. žmonių – apie 55 žmonėms iš 100 tūkstančių gyventojų. Dažniausiai liga pasireiškia 20–40 metų amžiaus žmonėms, kiek dažniau moterims.

Kodėl išsivysto išsėtinė sklerozė?

Tiksli ligos priežastis iki šiol nėra žinoma, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad ligos išsivystymui įtakos turi genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Galimi rizikos veiksniai:

🟥 virusinės infekcijos (ypač Epštein-Bar virusas);

🟥 vitamino D stoka;

🟥 rūkymas;

🟥 moteriška lytis;

🟥 geografinė padėtis (gyvenimas toliau nuo pusiaujo);

🟥 genetinis polinkis – didesnė rizika žmonėms, kurių artimi giminaičiai serga IS.

Kokie simptomai gali signalizuoti apie ligą?

Išsėtinė sklerozė kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingai – ji neturi vienos aiškios išraiškos, jos eiga ir simptomai kiekvienu atveju skiriasi. Simptomai gali atsirasti staiga, laikui bėgant sustiprėti, susilpnėti ar kartotis epizodais.

Dažniausi simptomai:

🟥 regėjimo sutrikimai;

🟥 raumenų silpnumas;

🟥 koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai;

🟥 rankų, kojų ar kitų kūno vietų tirpimas, dilgčiojimas;

🟥 nuolatinis nuovargis, nepraeinantis net pailsėjus;

🟥 šlapinimosi ar žarnyno veiklos sutrikimai;

🟥 dėmesio koncentracijos ir atminties sunkumai;

🟥 emociniai svyravimai, nerimas ar depresija.

Pasak šeimos gydytojos Viktorijos Gavelienės, svarbu neatmesti pasikartojančių ar progresuojančių simptomų vien nuovargiui ar stresui – kartais tai gali būti pirmieji neurologinės ligos signalai.

Kaip diagnozuojama išsėtinė sklerozė?

Išsėtinės sklerozės diagnostika yra sudėtinga ir reikalauja išsamaus ištyrimo. Gydytojai vertina simptomų visumą, neurologinio ištyrimo rezultatus bei specialių tyrimų duomenis.

Dažniausiai atliekami tyrimai:

🟥 magnetinio rezonanso tomografija (MRT);

🟥 juosmens punkcija;

🟥 sukeltųjų potencialų tyrimai;

🟥 laboratoriniai tyrimai, padedantys atmesti kitas ligas.

Ar išsėtinė sklerozė išgydoma?

Šiuo metu visiškai išgydyti išsėtinės sklerozės negalima, tačiau modernūs gydymo metodai leidžia efektyviai valdyti ligą, lėtinti jos progresavimą ir gerinti gyvenimo kokybę.

Gydymas dažniausiai apima:

🟥 ligą modifikuojančius vaistus;

🟥 simptominį gydymą – skiriami vaistai raumenų spazmams, skausmui, nuovargiui, šlapimo pūslės ar žarnyno sutrikimams gydyti.

🟥 Fizioterapiją, ergoterapiją ir reabilitaciją;

🟥 psichologinę pagalbą;

🟥 aktyvų gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą, sveiką mitybą ir streso valdymą.

Lengvesniais atvejais žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą, dirbti ir išlikti fiziškai aktyvūs. Tačiau progresuojanti liga gali paveikti judėjimą, darbingumą ir kasdienę veiklą, todėl itin svarbus ankstyvas ligos atpažinimas.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite pasikartojančius, neaiškios kilmės neurologinius simptomus – tirpimą, regėjimo pokyčius, koordinacijos sutrikimus ar neįprastą nuovargį – svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją Laiku atlikti tyrimai ir ankstyva diagnostika gali padėti greičiau pradėti gydymą bei išsaugoti geresnę gyvenimo kokybę.