Ligų prevencija šiandien: iššūkiai ir sprendimai Kauno miesto poliklinikoje

Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasa kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos (priešinės liaukos) vėžio, storosios žarnos, širdies ir kraujagyslių ligų. Apie tai, kaip Kauno miesto poliklinika organizuoja ir įgyvendina ligų prevencijos programas, kokių iššūkių kyla, kaip programas vertina pacientai ir personalas, kokios šios veiklos kryptys planuojamos ateityje, mintimis, Lietuvos gydytojų žurnalui, dalinasi Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

Sveikatos priežiūros reformoje numatyta ankstyvos diagnostikos programų tolesnė plėtra ir stiprinimas. Pavyzdžiui, 2023 m. žmonės aktyviausiai įsitraukė į širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programas – jose dalyvavo per 43 proc. asmenų, tačiau toks rodiklis nėra pakankamas. Kaip manote, ar pačios įstaigos galėtų paskatinti pacientus aktyviau dalyvauti šiose programose?

2024 m. Kauno miesto poliklinikoje geriausiai įvertinta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa – dalyvavo net 142,5 proc. pacientų, gerokai daugiau nei Lietuvos ir Kauno TLK vidurkiai. Tai rodo efektyvią komunikaciją su tiksline 40–60 m. pacientų grupe, aktyvią registraciją ir priminimų praktiką. Taip pat išsiskiria krūties piktybinių navikų prevencinė programa, kurioje dalyvauja daugiau moterų nei šalies vidurkis. Storosios žarnos vėžio programos rezultatai taip pat geresni už Lietuvos ir regiono rodiklius, tai patvirtina aktyvų įstaigos darbą skatinant gyventojus tikrintis profilaktiškai.

Sveikatos priežiūros įstaigos aktyviai ieško geriausių būdų, kaip paskatinti pacientus dalyvauti prevencinėse programose. Tyrimai rodo, kad žmonės dažniau ateina į patikras, kai asmeniškai šeimos gydytojo ar apylinkės slaugytojos yra kviečiami dalyvauti prevencinėje programoje. Mūsų įstaiga atsižvelgia į pasaulyje taikomas geriausias praktikas ir taiko šias priemones: priminimai SMS žinute, asmeninis kvietimas telefonu, informavimas apie priklausančią programą atvykus pas šeimos gydytoją ar slaugytoją kitu klausimu. Pastebėjome, kad geriausiai veikia asmeninis paciento kvietimas telefonu arba pacientui atvykus kitu klausimu pas šeimos gydytoją ir slaugytoją, informuojant, kad jam priklauso dalyvauti prevencinėje programoje. Bendraujant su pacientu galima pateikti motyvus ir argumentus, kodėl būtina dalyvauti prevencinėje programoje, išsklaidyti paciento abejones. Siekiame pacientui būti lankstūs ir priderinti jam tinkamą prevencinės programos tyrimų laiką. Taip pat nuosekliai stebime prevencinių programų vykdymo rezultatus ir esant poreikiui darome atskirus aptarimus, taikome tam tikrus sprendimus atsižvelgdami į kilusias problemas.

Kokioje prevencinėje programoje kauniečiai dalyvauja aktyviausiai?

Praėjusiais metais kauniečiai aktyviai dalyvavo širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje. Šiais metais daug moterų atvyksta į atrankinę mamografinę patikrą dėl krūties vėžio. Viename didžiausių padalinių – Šilainiuose – pacientes tiriame moderniu, tik šiais metais įsigytu italų gamintojo „IMS Giotto S“ mamografu, turinčiu 3D vaizdavimo technologiją, kuri leidžia pastebėti net menkiausius krūtų pakitimus ir suteikia dar tikslesnės diagnostikos galimybę.

Kokių paslaugų krepšelis ir kurių specialistų poreikis didžiausioje Kauno miesto poliklinikoje šiuo metu aktualiausias?

Mūsų įstaigoje, kaip ir visoje Lietuvoje, didelis gydytojų specialistų poreikis – vaikų ortodontų, dermatovenerologų, kardiologų paslaugų, tačiau mes nuolat aktyviai ieškome, sėkmingai pritraukiame šių paklausių specialybių specialistus. Šiais metais prie mūsų komandos prisijungė keturi nauji kardiologai. Taip pat galime pasidžiaugti, kad turime ir nemažai gerai žinomų, paklausių gydytojų specialistų, pas kuriuos nori patekti daugelis pacientų. Dėl pacientų patogumo juos registruojame į laukiančiųjų eilę ir tik atsiradus laisvam laikui pacientas informuojamas apie paskirtą konsultaciją SMS žinute.

Sveikatos politikai atkreipia dėmesį, kad dažnai gyventojai į gydytojus kreipiasi be svarios priežasties, daugėja perteklinių vizitų. Kokios šiuo metu tendencijos?

Žmonės per dažnai kreipiasi į gydytojus dėl kelių paprastų priežasčių. Pirmiausia, daugelį skatina nerimas dėl savo sveikatos – net menki simptomai sukelia norą „pasitikrinti dėl visa ko“. Antra, kai gydymo paslaugos „nemokamos“, jų kiekis neribojamas, žmonės dažniau lankosi pas gydytojus, net jei tam nėra būtino pagrindo. Kita priežastis – informacijos trūkumas: ne visi žino, kada simptomai iš tiesų pavojingi, o kada pakanka stebėti savijautą. Galiausiai, nemažai žmonių tiesiog pasitiki gydytojais labiau nei savo sprendimu ir jaučiasi saugiau, kai viską patvirtina sveikatos priežiūros specialistas, net jei tai nėra būtina. Dar viena perteklinio kreipimosi priežastis – neatsakinga registracija paslaugoms, kai konsultacijai neatvykstama ir tai neturi jokių pasekmių pacientui. Skambindami, kviesdami, siųsdami SMS per porą metų sumažinome neatvykstančių pacientų skaičių nuo 15 iki 6 procentų.

Ar pirminės sveikatos priežiūros įstaigos naudojasi šiuolaikiškais būdais skaitmenindamos surinktus duomenis ir planuodamos būsimus pacientų srautus?

Sveikatos priežiūros įstaigos Lietuvoje žengia gana solidų žingsnį skaitmeninės transformacijos link: yra nacionalinės sistemos, teisinė bazė, atviri duomenys, pažangūs projektai su dirbtiniu intelektu. Lietuvoje veikia E.sveikatos sistema, kurioje kaupiami gyventojų sveikatos duomenys: diagnozės, receptai, apsilankymai, skiepai, siuntimai ir kt. Tai leidžia matyti sveikatos priežiūros situaciją bendrai, tačiau daugelis sveikatos priežiūros įstaigų turi savo vidines informacines sistemas, kurias pritaiko prie savo darbuotojų poreikių, kad užtikrintų efektyvų informacijos surinkimą, pildymą bei pateikimą į E.sveikatą.
Nuo 2022 m. atsisakėme popierinių pacientų kortelių, beveik visi pacientų sveikatos duomenys tvarkomi elektroniniu būdu. Daug dirbame su sveikatos priežiūros ir informacinių technologijų specialistų komandomis, kad informacinė sistema būtų patogi gydytojui, leistų greitai ir efektyviai dirbti esant dideliam informacijos srautui, padėtų nepamiršti užpildyti reikalingų duomenų, šeimos gydytoją bei pacientą laiku informuotų apie prevencines programas, reikalingus tyrimus, padėtų įvertinti atliktų tyrimų rezultatus ir t. t. Esame įgyvendinę keletą pacientų nuotolinės sveikatos stebėsenos projektų: paciento sveikatos rodiklius galima stebėti per nuotolį ir prireikus gydytojas gali teikti atitinkamas rekomendacijas. Šiuo metu taip pat startuoja projektas, kurio idėja panaši. Kauno miesto poliklinika tapo pirmąja Lietuvoje, kurioje dirbtinis intelektas (DI) pradėtas naudoti rentgeno nuotraukoms vertinti. Įstaigoje įdiegti du DI sprendimai, sukurti lietuvių bendrovės „Oxipit“. DI automatiškai aprašo sveikų pacientų rentgeno tyrimus, veikdamas 99,9 proc. tikslumu. Aprašo apie 26 proc. visų atliekamų rentgeno tyrimų. Tai leidžia taupyti gydytojų laiką ir greičiau aptarnauti pacientus.

Žinoma, šiais laikais daug dėmesio skiriame ir pacientų duomenų saugai bei apsaugai nuo kibernetinių atakų. Naudojame mažą USB/NFC jungtį, kuria gydytojas greitai ir patogiai prisijungia prie visų poliklinikos sistemų be papildomų kodų. Ištraukus jungtį, kompiuteris pats užsirakina, todėl paciento duomenys lieka saugūs net trumpai palikus darbo vietą. Darbuotojams tai reiškia mažiau pamirštų slaptažodžių, aiškų atsakomybės pėdsaką ir teisinių reikalavimų atitikimą.

Su kokiomis problemomis susiduria gydytojai bei slaugytojai bendraudami su pacientais?

Pirmiausia, didelis pacientų srautas ir ribotas personalo skaičius lemia laiko stoką – gydytojai priversti skirti mažiau dėmesio bendravimui ir išsamiam paaiškinimui. Dėl to ryšys tarp paciento ir gydytojo tampa paviršutiniškesnis, o pasitikėjimas mažėja. Vyresnio amžiaus pacientai dažnai serga keliomis lėtinėmis ligomis vienu metu, vartoja daug vaistų, todėl jų konsultacijoms ir gydymui reikia daugiau laiko: ilgiau užtrunka išklausyti nusiskundimus, surinkti anamnezę, peržiūrėti medicininius duomenis informacinėje sistemoje. Reikia atkreipti dėmesį ir į bendravimo su vyresniais žmonėmis niuansus – kai kurie pacientai sunkiai supranta medicininius paaiškinimus, turi klausos ar atminties sutrikimų, todėl gydytojams tenka kalbėti paprasčiau, aiškiau ir kartais kelis kartus kartoti tą pačią informaciją.
Dar viena problema – emocinis krūvis ir perdegimas. Medikai nuolat bendrauja su žmonėmis, patiriančiais įtampą, skausmą ar baimę, o vyresnio amžiaus pacientai dažnai reikalauja daugiau empatijos ir kantrybės. Ilgainiui tai išvargina net patyrusius specialistus. Visuomenės senėjimas keičia ir bendravimo kultūrą: gydytojams reikia daugiau socialinių įgūdžių, kantrybės bei gebėjimo kalbėti ne tik apie gydymą, bet ir apie socialines problemas ar ilgalaikės pagalbos organizavimą.

Tikėtina, keičiasi ir poliklinikos samprata. Turbūt siekiant gauti sveikatos priežiūros paslaugą pacientui ne visada būtina atvykti į gydymo įstaigą?

Taip, visiškai teisingai – poliklinikos samprata šiandien sparčiai keičiasi. Anksčiau ji buvo suprantama kaip fizinė vieta, kur pacientas turi atvykti gauti paslaugą, tačiau dabar vis dažniau kalbama apie virtualią ar mišrią sveikatos priežiūrą. Technologijos leidžia didelę dalį paslaugų teikti nuotoliniu būdu – per vaizdo konsultacijas, telefoninius pokalbius ar elektroninius receptus. Pacientui dėl daugelio sveikatos klausimų nebūtina fiziškai vykti į gydymo įstaigą. Šeimos gydytojas gali įvertinti nepavojingus simptomus, peržiūrėti ir pakomentuoti atliktų tyrimų rezultatus, išrašyti receptus ar pateikti rekomendacijas telefonu ar internetu. Tokiu būdu taupomas tiek paciento, tiek gydytojo laikas, mažinamos eilės, o paslaugos tampa prieinamesnės regionuose, kur gydytojų trūksta. Kita vertus, toks pokytis reikalauja naujų įgūdžių tiek iš medikų, tiek iš pacientų – gebėjimo naudotis technologijomis, duomenų saugumo užtikrinimo. Be to, kai kurių paslaugų, pavyzdžiui, fizinės apžiūros esant pavojingoms būklėms, tyrimų atlikimo ar skiepijimo, vis dar neįmanoma atlikti nuotoliniu būdu, todėl poliklinika išlieka svarbi vieta, jungianti nuotolinę ir kontaktinę priežiūrą.

Galbūt planuojate kokias nors naujas iniciatyvas ar programas?

Planuojama diegti skaitmeninį įmonės spaudą, kuris reikšmingai paspartins medicininių dokumentų pasirašymą – gydytojai galės tai atlikti per kelias sekundes, pakaks paspausti mygtuką informacinės sistemos lange ir nebereikės laukti atsakymų iš E.sveikatos. Tai ne tik sumažins kasdienės veiklos trikdžius, bet ir leis mūsų įstaigai efektyviau valdyti dokumentus, mažinti administracinę naštą ir skirti daugiau laiko tiesioginiam darbui su pacientais. Taip pat diegiame veiklos rodiklių stebėjimo sistemą, kad realiu laiku galėtume matyti pacientų laukimo laikus, apsilankymus, prevencinių programų vykdymą, vizitų laikų užimtumą, specialistų darbo krūvio intensyvumą. Atkreipdami dėmesį į didėjančias pacientų apsilankymų apimtis ir didelį sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvį, diegiame individualius pacientų sveikatos planus, kurie yra naudingi dėl kelių svarbių priežasčių. Individualūs sveikatos planai padeda pacientui geriau rūpintis savo sveikata, nes sudaromi pagal kiekvieno žmogaus poreikius. Toks planas šeimos gydytojui ir gydytojui specialistui leidžia aiškiai matyti, kokius tyrimus, patikras ar gydymą reikia atlikti ir kada. Pacientui šis planas padeda suprasti savo ligas, laikytis gydytojo rekomendacijų ir stebėti pažangą. Be to, gydytojui lengviau stebėti paciento būklę, laiku pastebėti pokyčius. Tokie planai skatina atsakomybę už savo sveikatą ir padeda išvengti rimtesnių ligų ateityje.