Kineziterapija – gydymas judesiu: kodėl judėti svarbu kiekviename amžiuje?

„Man skauda, todėl stengiuosi kuo mažiau judėti.“ Šią mintį tikriausiai ne kartą esame išgirdę ar net patys sau pasakę. Tačiau daugeliu atvejų būtent tinkamai parinktas ir pagal žmogaus galimybes atliekamas judėjimas yra viena svarbiausių sveikimo bei geresnės savijautos sąlygų. Apie tai, kodėl kineziterapija svarbi ne tik susidūrus su skausmu ar judėjimo sunkumais, bet ir siekiant išsaugoti fizinį aktyvumą bei savarankiškumą įvairiais gyvenimo etapais, pasakoja Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio kineziterapeutė Aušra Skėberė.

Kineziterapija – ne tik tada, kai jau skauda

Kineziterapija – tai gydymas judesiu, padedantis atkurti, palaikyti ir gerinti žmogaus judėjimo funkciją. Kineziterapeutas įvertina žmogaus būklę, judesius, raumenų jėgą, sąnarių paslankumą, pusiausvyrą ir funkcinius gebėjimus, o tuomet parenka individualią programą bei moko taisyklingai atlikti pratimus ir saugiai judėti. Dažnai į kineziterapeutą kreipiamės tik tada, kai problema ima trukdyti kasdieniam gyvenimui: sunku atsikelti, vaikščioti, pasilenkti, užlipti laiptais, atlikti įprastus darbus ar net miegoti dėl skausmo.

Tačiau kineziterapijos tikslas nėra vien „panaikinti skausmą“. Ji padeda žmogui geriau suprasti savo kūną, išmokti taisyklingai judėti, stiprinti raumenis, gerinti lankstumą, koordinaciją ir pusiausvyrą bei palaipsniui grįžti prie įprastos veiklos. Kineziterapija gali būti svarbi atsigaunant po traumų ar operacijų, esant nugaros, kaklo, sąnarių ir raumenų problemoms, taip pat po neurologinių ligų ar kitų būklių, kurios apsunkina judėjimą.

Judėjimas neturi amžiaus

Kineziterapija skirta ne vien vyresniems žmonėms ar tiems, kurie jau turi sveikatos problemų. Ji aktuali įvairaus amžiaus suaugusiesiems. Jaunesniame amžiuje daug laiko praleidžiame sėdėdami – prie kompiuterio, vairuodami automobilį ar naudodamiesi telefonu. Ilgalaikis nejudrumas gali prisidėti prie raumenų silpnėjimo, laikysenos pokyčių ir įvairių skausmų. Vidutiniame amžiuje prie judėjimo stokos prisideda intensyvus darbas, šeimos rūpesčiai ir nuolatinis skubėjimas. Kartais savo kūnui laiko lieka mažiausiai. Vyresniame amžiuje judėjimas tampa ypač svarbus siekiant išsaugoti savarankiškumą. Raumenų jėga, pusiausvyra ir koordinacija padeda žmogui saugiau vaikščioti, atlikti kasdienius veiksmus ir sumažinti griuvimų riziką. Vyresniems nei 65 metų žmonėms papildomai rekomenduojama veikla, lavinanti funkcinę pusiausvyrą ir jėgą.

„Juk aš jau nesu toks jaunas…“ Tai viena dažniausių priežasčių atidėlioti fizinį aktyvumą. Tačiau judėjimas nėra varžybos. Kineziterapijoje nėra svarbiausia pakelti kuo didesnį svorį, nueiti kuo daugiau kilometrų ar atlikti sudėtingiausią pratimą.

Svarbiausia – judėti pagal savo galimybes ir tinkamai.

Vienam žmogui pradžia gali būti keli paprasti pratimai sėdint, kitam – vaikščiojimas, trečiam – jėgos ir pusiausvyros lavinimas. Pratimai turi būti pritaikyti žmogaus amžiui, fizinei būklei, sveikatos problemoms ir konkretiems tikslams. Net ir nedidelis fizinis aktyvumas yra geriau nei visiškas nejudėjimas. Fizinis aktyvumas gali būti ne tik sportas, bet ir vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, šokiai, namų ruoša, darbas sode ar kita kasdienė veikla.

Ką žmogus gali išmokti kineziterapijos metu?

Kineziterapeutas ne tik parodo, kaip atlikti pratimą ir pasako: „Darykite namuose“. Svarbi kineziterapijos dalis – išmokyti žmogų padėti sau. Pacientas gali išmokti:

◼️taisyklingai atlikti individualiai parinktus pratimus;

◼️saugiau judėti ir atlikti kasdienius veiksmus;

◼️stiprinti nusilpusius raumenis;

◼️gerinti sąnarių judrumą;

◼️lavinti pusiausvyrą ir koordinaciją;

◼️tinkamai dozuoti fizinį krūvį;

◼️atpažinti, kada judesys padeda, o kada reikėtų sustoti ir pasitarti su specialistu;

◼️tęsti kineziterapeuto rekomenduotus pratimus savarankiškai namuose.

Būtent paciento įsitraukimas yra labai svarbi gydymo dalis. Reguliariai atliekami individualiai parinkti pratimai gali padėti pasiekti geresnių rezultatų ir išlaikyti pasiektą pažangą.

Judėjimas – investicija į ateitį

Reguliarus fizinis aktyvumas naudingas ne tik raumenims ir sąnariams. Jis prisideda prie širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos, kaulų ir funkcinės sveikatos, geresnės psichologinės savijautos, miego bei bendros gyvenimo kokybės. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo arba 75–150 minučių didelio intensyvumo fizinio aktyvumo, taip pat bent dvi dienas per savaitę stiprinti pagrindines raumenų grupes. Vyresniems nei 65 metų žmonėms papildomai rekomenduojama įtraukti pusiausvyrą ir funkcinius gebėjimus lavinančią veiklą. Tačiau šie skaičiai neturėtų tapti priežastimi nusivilti žmogui, kuris šiuo metu negali tiek judėti.

Kiekvienas žingsnis yra svarbus. Jeigu dėl sveikatos būklės žmogus negali pasiekti rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio, svarbu būti fiziškai aktyviam tiek, kiek leidžia jo galimybės ir sveikatos būklė.

Nelaukime, kol kūnas primins apie save. Mūsų kūnas sukurtas judėti. Todėl rūpintis judėjimu verta ne tada, kai jau tampa sunku atsikelti nuo kėdės, užlipti laiptais ar nueiti į parduotuvę.

Verta pradėti anksčiau. O jeigu skausmas, judėjimo sunkumai ar sumažėjusi fizinė funkcija jau trukdo kasdienybei, nereikėtų su tuo tiesiog susitaikyti kaip su „natūralia amžiaus dalimi“.

Kineziterapeutas gali padėti suprasti, kas vyksta su kūnu, ką galima keisti ir nuo ko pradėti. Kartais kelias į geresnę savijautą prasideda nuo visai nedidelio judesio. Nuo vieno pratimo. Nuo vieno žingsnio. Nuo sprendimo šiandien pasirūpinti savimi.

Ką svarbu žinoti prieš ateinant į kineziterapiją?

Kineziterapija nėra pasyvi procedūra. Tai nėra masažas, kurio metu galima tiesiog atsipalaiduoti ir laukti rezultato. Kineziterapeutas įvertina paciento būklę, parenka tinkamus pratimus, paaiškina, kaip juos atlikti, tačiau rezultatui labai svarbus paties žmogaus dalyvavimas.

Kartais pacientas tikisi, kad po kelių užsiėmimų skausmas visiškai išnyks ar problema bus „sutvarkyta“. Tačiau žmogaus organizmui reikia laiko prisitaikyti ir stiprėti. Kai kuriais atvejais rezultatus galima pajusti gana greitai, kitais – reikia daugiau kantrybės ir nuoseklaus darbo. Kineziterapija – tai bendras paciento ir specialisto darbas. Kineziterapeutas gali:

◼️ įvertinti judėjimo funkciją ir jos sutrikimus;

◼️parinkti individualius pratimus;

◼️išmokyti taisyklingai ir saugiai judėti;

◼️ padėti didinti raumenų jėgą, judesių amplitudę, koordinaciją ir pusiausvyrą;

◼️ patarti, kaip palaipsniui grįžti prie kasdienės veiklos.

Tačiau vien apsilankymo pas kineziterapeutą ne visada pakanka. Jei specialistas rekomenduoja pratimus atlikti savarankiškai namuose, jų reguliarumas yra labai svarbus. Kūnas nesikeičia nuo vieno apsilankymo – jis keičiasi nuo nuoseklaus darbo.

„Esu per senas. Nesijaučiu pakankamai stiprus. Nesugebėsiu…“ Kineziterapija nėra skirta tik stipriems, sportuojantiems ar gerai fiziškai besijaučiantiems žmonėms. Kaip tik priešingai – ji skirta padėti žmogui pagal jo individualias galimybes. Nereikia ateiti mokant atlikti pratimus. Nereikia būti fiziškai pasiruošusiam. Nereikia lygintis su kitu pacientu. Reikia ateiti su noru pabandyti. Kineziterapeutas negali pajudėti už jus. Tačiau jis gali padėti suprasti, kaip judėti, nuo ko pradėti ir patikėti, kad galite daugiau, nei šiandien atrodo. Kineziterapija prasideda nuo pagalbos, bet jos tikslas – paciento savarankiškumas.

Nuo specialisto pagalbos – iki paties žmogaus savarankiškumo

Kineziterapijos pradžioje pacientui ne visada lengva aktyviai judėti. Po traumos, operacijos, ligos, esant dideliam skausmui, judesių ribotumui ar nusilpusiems raumenims, specialisto pagalba gali būti ir pasyvi. Kineziterapeutas padeda atlikti judesius, mobilizuoja sąnarius, parenka tinkamas pradines užduotis ir palaipsniui ruošia kūną aktyvesniam darbui. Tačiau pasyvi pagalba nėra galutinis kineziterapijos tikslas. Kai tik žmogaus būklė leidžia, jis skatinamas vis aktyviau dalyvauti gydymo procese – atlikti pratimus pats, mokytis taisyklingų judesių, stiprinti raumenis, gerinti pusiausvyrą, koordinaciją ir pasitikėjimą savo kūnu. Tai ypač svarbu todėl, kad kineziterapijos užsiėmimas trunka ribotą laiką, o už poliklinikos durų žmogaus kasdienybė tęsiasi. Todėl vienas svarbiausių kineziterapijos tikslų – išmokyti pacientą pasirūpinti savimi ir suteikti jam žinių bei įgūdžių, kuriuos jis galėtų pritaikyti kasdieniame gyvenime.

Kineziterapeutas gali padėti pradėti, parodyti, paaiškinti, pataisyti ir padrąsinti. Tačiau ilgalaikiam rezultatui labai svarbus paties žmogaus įsitraukimas. Specialistas padeda žengti pirmuosius žingsnius, tačiau toliau kelią į sveikesnį ir aktyvesnį gyvenimą žmogus turi tęsti pats. Tai nėra atsakomybės perkėlimas pacientui. Tai – galimybė tapti savo sveikatos dalyviu, o ne vien gydymo proceso stebėtoju.

Skausmas / problema → specialisto pagalba → mokymasis → aktyvus dalyvavimas → savarankiškumas → sveikatos išsaugojimas. Judėjimas – ne tik gydymas Judėjimas – tai galimybė ilgiau išlikti savarankiškam, aktyviam ir gyventi visavertį gyvenimą. Todėl judėkime tiek, kiek galime. O svarbiausia – judėkime taisyklingai, saugiai ir nepamirškime, kad rūpintis savo kūnu niekada nėra per vėlu. Kineziterapeutas gali parodyti kelią, padėti ir motyvuoti, tačiau ilgalaikiam rezultatui labai svarbus ir paties žmogaus įsitraukimas.