Kai organizmas siunčia signalus: ką svarbu žinoti apie skydliaukės veiklą?

Gegužės 25-ąją minima Pasaulinė skydliaukės diena. Šia proga Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio šeimos gydytoja Giedrė Viganauskienė primena, kad įvairūs kasdieniai negalavimai – nuovargis, širdies plakimas, svorio pokyčiai ar emociniai svyravimai – kartais gali būti ne tik streso ar gyvenimo tempo pasekmė. Taip apie save neretai signalizuoja skydliaukės veiklos sutrikimai.

 

Maža liauka, turinti didelę įtaką visam organizmui

 

Skydliaukė – nedidelė, vos 15–30 gramų sverianti endokrininė liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje. Nepaisant savo dydžio, ji atlieka itin svarbų vaidmenį reguliuojant organizmo veiklą.

 

Skydliaukės hormonai daro įtaką:

🟥medžiagų apykaitai

🟥energijos lygiui

🟥širdies veiklai,

🟥kūno temperatūrai

🟥nervų sistemai

🟥emocinei būsenai

🟥vaisingumui ir reprodukcinei sveikatai

 

Kai skydliaukės veikla sutrinka, organizmas apie tai dažnai praneša subtiliais, palaipsniui atsirandančiais simptomais.

 

Kada skydliaukė dirba per lėtai?

 

Skydliaukės hipofunkcija (nepakankama veikla) dažnai pasireiškia simptomais, kuriuos žmonės ilgą laiką linkę ignoruoti arba priskirti nuovargiui ir stresui.

 

Dažniausi požymiai:

🟥nuolatinis nuovargis ir mieguistumas

🟥šalčio pojūtis net šiltu oru

🟥svorio augimas

🟥odos sausumas

🟥plaukų slinkimas

🟥susilpnėjusi koncentracija ir atmintis

🟥vidurių užkietėjimas

🟥apatija ar emocinis „sulėtėjimas“

 

Kai kurie pacientai sako tiesiog „nebeatpažįstantys savęs“. Gydytoja pabrėžia, kad negydomas skydliaukės nepakankamumas gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę, todėl svarbu laiku atlikti tyrimus ir prireikus koreguoti hormonų kiekį. Dažniausiai gydymas tęsiamas visą gyvenimą.

 

O kai organizmas dirba „ant per didelių apsukų“?

Skydliaukės hiperfunkcija (per aktyvi veikla) sukelia priešingus simptomus – organizmas tarsi nuolat veikia padidintu režimu.

 

Žmogų gali varginti:

🟥širdies permušimai

🟥nerimas

🟥rankų drebėjimas

🟥prakaitavimas

🟥nemiga

🟥svorio kritimas

🟥padidėjęs dirglumas

 

Net jei apetitas išlieka geras, svoris gali mažėti, o organizmas – greitai išsekti.

 

Kodėl žmonės dažnai delsia kreiptis?

Pasak gydytojos, viena dažniausių problemų – simptomai vystosi palaipsniui. Dėl to žmogus pripranta prie suprastėjusios savijautos ir mano, kad „taip tiesiog yra“. Vis dėlto organizmas dažnai siunčia aiškius signalus, kurių nereikėtų ignoruoti. Kartais skydliaukės sutrikimai nustatomi net tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų – pokyčius parodo tik profilaktiniai kraujo tyrimai.

 

Kokie tyrimai padeda įvertinti skydliaukės veiklą?

 

Skydliaukės funkcijai įvertinti dažniausiai atliekami kraujo tyrimai:

🟥tirotropinio hormono (TTH)

🟥laisvo tiroksino (LT4)

🟥laisvo trijodtironino (LT3)

🟥antikūnų prieš tiroperoksidazę (ATPO) ir kiti tyrimai

 

Prireikus atliekami ir papildomi tyrimai:

🟥skydliaukės echoskopija

🟥kompiuterinė tomografija

🟥mazgų aspiracinė punkcija

 

Dažniausiai echoskopijos metu randami mazgai ar autoimuniniai procesai gydymo nereikalauja, tačiau juos svarbu stebėti.

 

Skydliaukės sutrikimai gali paveikti ir vaisingumą

 

Negydomos skydliaukės ligos gali turėti įtakos reprodukcinei sveikatai. Moterims hormonų disbalansas gali sutrikdyti menstruacijų ciklą, apsunkinti pastojimą ar nėštumo eigą, o vyrams – tapti viena iš nevaisingumo priežasčių.

 

Kaip padėti skydliaukei?

Svarbiausia – dėmesys savo savijautai ir reguliari profilaktika.

 

Skydliaukės veiklai svarbūs:

🟥pakankamas poilsis

🟥subalansuota mityba

🟥vitamino D kiekis

🟥selenas ir cinkas

🟥streso mažinimas

🟥profilaktiniai tyrimai

 

„Nereikia laukti, kol organizmas „sustos“. Kartais pakanka įsiklausyti į save“, – primena gydytoja G. Viganauskienė. Pasaulinė skydliaukės diena – gera proga dar kartą prisiminti, kad net ir nedideli organizmo pokyčiai gali būti svarbūs signalai pasirūpinti savo sveikata.