Ką svarbu žinoti apie pilvo skausmą?

Raižantis pilvo skausmas, neretai lydimas viduriavimo, iškelia klausimą: kas čia dabar nutiko – apsinuodijau, o gal tai virusas? Ar mūsų veiksmai tada turėtų skirtis?

Pilvo skausmo priežasčių – daug

Vis tik pilvo skausmo priežasčių yra kur kas daugiau nei minėtos – apsinuodijimas ar infekcija. Gydytojos gastroenterologės Evelinos Ruibienės teigimu, pilvo skausmas – vienas dažniausių nusiskundimų, skatinančių kreiptis į gydytojus. O priežastys labai įvairios: nuo greitai praeinančių, kaip persivalgymas, sunkaus maisto poveikis, iki rimtų, reikalaujančių skubios pagalbos – tulžies pūslės ar tulžies latakų akmenligės, pankreatito, apendicito, divertikulito. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad skausmą gali lemti ir ilgalaikis stresas, nerimas, įtampa, miego trūkumas, sutrikęs darbo ir poilsio režimas. „Kartais priežastis gali būti net ne gastroenterologinė – pilvą gali skaudėti dėl šlapimo takų infekcijos, inkstų akmenligės, ginekologinių ligų, endometriozės ar net raumenų įtampos“, – pabrėžia gydytoja.

Skausmas reiškiasi skirtingai

Esant gastritui, opaligei, funkcinei dispepsijai, dažniausiai jaučiamas viršutinės pilvo dalies skausmas, dažnai – po valgio. Esant tulžies pūslės ar tulžies latakų akmenligei, dažniau skauda dešinėje pašonėje arba viršutinėje pilvo dalyje, ypač po riebaus maisto. Skausmas gali plisti į nugarą ar dešinį petį.

Skausmas – nebūtinai „tiesioginis“

Simptomai realūs, tačiau tyrimai nieko blogo nerodo? Gydytoja paaiškina, kad jeigu tyrimuose struktūrinio ar biocheminio pakitimo, paaiškinančio simptomus, nėra, organų funkcija laikoma sutrikusi dėl žarnyno judrumo, jautrumo, nervų sistemos ir žarnyno sąveikos, reakcijos į stresą, mikrobiotos pokyčių. Tokių funkcinių sutrikimų pavyzdžiai – dirgliosios žarnos sindromas, funkcinė dispepsija. Kitaip nei funkciniai, somatinių (organinių) sutrikimų atveju simptomus paaiškina aiškus kūno, organo ar audinio pakitimas: uždegimas, opa, akmenligė, celiakija, navikas, infekcija, kraujavimas, kraujo tyrimų pokyčiai, vaizdiniai ar endoskopiniai radiniai.

Gerti vaistus ar palaukti?

Daugeliui, pajautus pilvo skausmą (raižymą) ir / ar viduriuojant, kyla klausimas: gerti vaistus ar palaukti? Gastroenterologė E. Ruibienė sako, kad atsakymas nėra vienareikšmis – svarbu įvertinti situaciją: kiek laiko tęsiasi simptomai,ar yra karščiavimas, kraujo išmatose, stiprus pilvo skausmas, vėmimas, dehidratacijos požymiai. „Dažniausiai ūmus viduriavimas praeina savaime, todėl pradžioje svarbiausia – pakankamas skysčių vartojimas, elektrolitai, lengvesnis maistas ir būklės stebėjimas“, – akcentuoja ji. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad suaugusieji gali gerti viduriavimą stabdančius vaistus, pavyzdžiui, loperamidą, jei viduriavimas yra vandeningas, nėra kraujo išmatose ir nėra karščiavimo. Priešingu atveju pavartoti viduriavimą stabdantys vaistai gali sutrikdyti infekcijos sukėlėjų ar toksinų pasišalinimą.

Kreiptis į gydytoją, esant:

🟥viduriavimui ilgiau nei 2–3 dienas,

🟥kraujui, juodoms išmatoms,

🟥aukštai temperatūrai,

🟥stipriam pilvo ar tiesiosios žarnos skausmui,

🟥nuolatiniam vėmimui,

🟥nepavykstant išlaikyti skysčių,

🟥mažai šlapinantis,

🟥svaigstant galvai, jaučiant ryškų silpnumą.

Kokias klaidas darome?

Siekdami vėl jaustis gerai, pacientai neišvengia ir klaidų. Pasak gydytojos, pati dažniausia – bandymas simptomą „užgesinti“ neįvertinus, kodėl jis atsirado. „Žmonės dažnai savarankiškai pradeda vartoti viduriavimą stabdančius, rūgštingumą mažinančius vaistus, spazmolitikus, probiotikus ar net antibiotikus, nors ne visada aišku, ar to tikrai reikia“, – teigia ji. Žmonės klysta delsdami netgi esant pavojaus simptomams (kraujas ar juodos išmatos, aukšta temperatūra, stiprus ar stiprėjantis pilvo skausmas, nuolatinis vėmimas, dehidratacijos požymiai, nepaaiškinamas svorio kritimas, rijimo sutrikimas), priskirdami sau diagnozes, laikydamiesi drastiškų ir nepagrįstų dietų, vedančių į mitybos nevisavertiškumą, persistengdami su papildais bei probiotikais. Anot gydytojos, jie gali būti naudingi tam tikrose situacijose, bet nėra universalus sprendimas „žarnynui atsigauti“.