Ankstyvoji vėžio diagnostika dar prieš pasirodant simptomams – PSA tyrimas

Apie prostatos sveikatą vyrai vis dar kalba rečiau nei apie savo pomėgius ar kasdienius pirkinius, pastebi Kauno miesto poliklinikos urologas Giedrius Skulčius. Specialistai primena, kad prostatos vėžys tebėra viena dažniausių vyrų onkologinių ligų, o ankstyvai diagnostikai pakanka paprasto kraujo tyrimo. Jis leidžia nustatyti ligą dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų ir gydymo galimybės yra palankiausios.

Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytoja Viktorija Šakalienė atkreipia dėmesį, kad prostatos sveikatai įtakos turi ne vien amžius ar genetiniai veiksniai. Riziką susirgti didina antsvoris, nesubalansuota mityba, rūkymas, kiti žalingi įpročiai, nepakankamas fizinis aktyvumas bei nuolatinis stresas.

Lietuvoje veikia prostatos vėžio prevencinė programa, kurios metu atliekamas PSA (prostatos specifinio antigeno) kraujo tyrimas. Pasak gydytojos, pacientams jis yra nemokamas. Vyrai gali būti pakviesti atlikti tyrimą gydymo įstaigos iniciatyva arba kreiptis savo noru. Programa skirta 50–69 metų vyrams, o tiems, kurių tėvas ar broliai sirgo prostatos vėžiu, patikra priklauso nuo 45 metų amžiaus. Po pirmojo tyrimo šeimos gydytojas įvertina rezultatus ir nustato, kada reikėtų atlikti kitą patikrą. Jei PSA rodiklis būna padidėjęs, pacientas siunčiamas konsultuotis su urologu ir atlikti išsamesnius tyrimus.

Vyrai vis dar linkę atidėlioti

Giedriaus Skulčiaus teigimu, vyrų sąmoningumas didėja – vis daugiau jų profilaktiškai atlieka PSA tyrimą ir kreipiasi į specialistus. Tačiau dalis vyrų vis dar delsia tikrintis. Dažniausios priežastys – baimė išgirsti diagnozę, klaidingas įsitikinimas, kad nesant skausmo nėra ir problemų, bei stereotipinis požiūris į vyrų sveikatą.

Pasak urologo, ankstyvųjų stadijų prostatos vėžys dažniausiai nesukelia jokių negalavimų. Remiantis Europos urologų draugijos rekomendacijomis, lokalizuotas prostatos vėžys dažnai nustatomas tik profilaktinių tyrimų metu – atlikus PSA tyrimą, magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir, esant indikacijoms, prostatos biopsiją.

Kokie simptomai turėtų kelti nerimą?

Nors ankstyva liga dažnai būna besimptomė, kai kurių požymių ignoruoti nereikėtų. Viktorija Šakalienė rekomenduoja kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia apsunkintas šlapinimasis, susilpnėjusi šlapimo srovė, dažnas šlapinimasis naktį, poreikis stangintis šlapinantis, dubens ar apatinės pilvo dalies skausmai, kraujas šlapime, skausminga ejakuliacija arba potencijos sutrikimai.

Vis dėlto G. Skulčius pabrėžia, kad šie simptomai dažniau susiję su gerybiniu prostatos padidėjimu ar prostatos uždegimu, o ne su vėžiu. Nepaisant to, jie yra pakankama priežastis kreiptis į specialistus ir išsitirti. Tuo pačiu simptomų nebuvimas negarantuoja, kad ligos nėra.

Diagnostika tampa vis tikslesnė

Šiuolaikiniai prostatos vėžio tyrimo metodai leidžia tiksliau įvertinti ligos riziką. Anksčiau, nustačius padidėjusį PSA kiekį kraujyje, dažnai būdavo atliekama vadinamoji „akla“ prostatos biopsija. Šiuo metu vis dažniau pirmiausia rekomenduojamas MRT tyrimas.

Pasak urologo, MRT padeda nustatyti, ar yra kliniškai reikšmingų ligos požymių, ir leidžia sumažinti nereikalingų biopsijų skaičių. Jei tyrimas parodo įtartinus pakitimus, biopsija atliekama tiksliau, orientuojantis į konkrečias pakitusias prostatos vietas.

Diagnozė ne visada reiškia skubų gydymą

Gydytojai pabrėžia, kad prostatos vėžio diagnozė nebūtinai reiškia būtinybę nedelsiant taikyti agresyvų gydymą. Nustačius mažos rizikos ir lėtai progresuojančią ligą, dažnai pasirenkama aktyvi stebėsena. Tokiais atvejais pacientas reguliariai tikrinamas atliekant PSA tyrimus, gydytojo apžiūras, MRT bei kitus reikalingus tyrimus.

Jeigu liga yra vidutinės rizikos, progresuoja arba jau yra pažengusi, gali būti taikomas chirurginis prostatos pašalinimas, spindulinė terapija, hormoninis gydymas, sisteminis medikamentinis gydymas ar šių metodų deriniai. Gydymo rezultatai labiausiai priklauso nuo to, kada liga nustatoma, kokio agresyvumo yra navikas ir kaip individualiai parenkamas gydymo planas.

Pasak G. Skulčiaus, vienas dažniausių mitų – įsitikinimas, kad prostatos vėžys visada yra agresyvus ir reiškia prastą prognozę. Iš tiesų dalis navikų progresuoja labai lėtai ir gali būti tik stebimi, o kita dalis pasižymi agresyvesne eiga ir reikalauja aktyvaus gydymo.

Gydytojai primena, kad profilaktinė prostatos patikra nėra silpnumo požymis. Tai atsakingas rūpinimasis savo sveikata. Svarbiausia nelaukti simptomų, nes ankstyvos stadijos prostatos vėžys dažnai vystosi be jokių aiškių požymių.

Giedrius Skulčius / R.Tenio nuotr.