Karščio smūgis ir perkaitimas: kaip atpažinti pavojų ir apsaugoti save?

Vasara daugeliui asocijuojasi su saule, poilsiu gamtoje ir aktyviu laisvalaikiu. Tačiau aukšta oro temperatūra gali tapti rimtu iššūkiu organizmui. Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė primena, kad perkaitimas ir karščio smūgis nėra vien nemalonūs vasaros palydovai – tai būklės, kurios gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Gydytoja pasakoja, kaip atpažinti pirmuosius pavojingus simptomus, suteikti pirmąją pagalbą ir apsisaugoti nuo karščio keliamų rizikų.

 

Kas yra karščio smūgis?

 

Esant itin karštiems orams, kaitinant saulei ar ilgą laiką būnant tvankiose, prastai vėdinamose patalpose, organizmas gali nebesugebėti efektyviai reguliuoti savo temperatūros. Tokiais atvejais kyla perkaitimo ir karščio smūgio pavojus. Karščio smūgis – tai pavojinga būklė, kai organizmas nebesugeba atvėsti natūraliais būdais, todėl kūno temperatūra sparčiai kyla ir gali pasiekti net 40 °C ar daugiau.

 

Kam rizika perkaisti yra didžiausia?

 

Nors perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų, kai kurios grupės yra ypač pažeidžiamos:

 

❌️kūdikiai ir maži vaikai;

❌️vyresnio amžiaus žmonės;

❌️nėščios ir žindančios moterys;

❌️žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis;

❌️vartojantys tam tikrus medikamentus;

❌️piktnaudžiaujantys alkoholiu;

❌️dirbantys ar sportuojantys lauke itin karštomis dienomis;

❌️vartojantys nepakankamai skysčių.

 

 

Kokie simptomai gali įspėti apie perkaitimą?

 

Pirmieji simptomai dažnai atrodo gana nekalti, todėl žmonės juos neretai priskiria nuovargiui ar ilgesniam buvimui saulėje. Dažniausi požymiai:

 

■bendras silpnumas;

■galvos svaigimas;

■galvos skausmas;

■veido paraudimas arba išblyškimas;

■pykinimas ir vėmimas;

■koordinacijos sutrikimai;

■gausus prakaitavimas;

■dažnas širdies pulsas;

■padažnėjęs kvėpavimas;

■pakilusi kūno temperatūra.

Taip pat gali atsirasti dehidratacijos požymių:

■stiprus troškulys;

■burnos džiūvimas;

■sumažėjęs šlapinimasis;

■kraujospūdžio sumažėjimas;

■bendras organizmo išsekimas.

 

Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti odos nudegimai ar įvairūs odos bėrimai.

 

Kada situacija tampa pavojinga?

 

Negydomas perkaitimas gali progresuoti ir sukelti rimtų neurologinių bei kitų organizmo funkcijų sutrikimų. Pavojingi simptomai:

 

🔴sąmonės sutrikimai;

🔴dezorientacija;

🔴sumišimas;

🔴neįprastas dirglumas ar agresyvumas;

🔴regos sutrikimai;

🔴kalbos sutrikimai;

🔴alpimas;

🔴traukuliai;

🔴sąmonės netekimas.

 

Karščio smūgis gali paveikti ne tik savijautą. Dėl sutrikusios termoreguliacijos gali būti pažeidžiama smegenų veikla, širdies ir kraujagyslių sistema, kvėpavimo funkcija, raumenys bei vidaus organai. Kai kuriais atvejais žmogus net ir po pasveikimo gali jausti ilgalaikes pasekmes – atminties, kalbos, koordinacijos ar judėjimo sutrikimus.

 

Pirmoji pagalba perkaitus

 

Pastebėjus perkaitimo ar karščio smūgio požymius, svarbu veikti nedelsiant. Rekomenduojama:

■ perkelti žmogų į pavėsį arba vėsią vietą;

■užtikrinti gryno oro patekimą;

■nuvilkti ar atlaisvinti sunkius drabužius;

■vėsinti kūną šalto vandens kompresais kaklo, kaktos ir rankų srityse;

■stebėti kvėpavimą ir sąmonės būklę;

■kreiptis medicininės pagalbos.

 

Svarbu žinoti, kad žmogui, kurio sąmonė sutrikusi, negalima duoti gerti, nes padidėja užspringimo ir aspiracijos rizika. Taip pat nerekomenduojama savarankiškai mažinti temperatūros įprastais karščiavimą mažinančiais vaistais, nes jie nepašalina pagrindinės problemos – organizmo perkaitimo.

 

Kodėl svarbu stebėti būklę ir po pirmosios pagalbos?

 

Net ir pagerėjus savijautai, perkaitusį žmogų reikėtų stebėti dar keletą dienų. Organizmui gali prireikti laiko visiškai atsistatyti po patirto streso. Po perkaitimo rekomenduojama:

 

■daugiau ilsėtis;

■vengti intensyvaus fizinio krūvio;

■vartoti pakankamai skysčių;

■laikytis gydytojų rekomendacijų.

 

Kaip apsisaugoti nuo karščio smūgio?

 

Didžiosios dalies perkaitimo atvejų galima išvengti laikantis paprastų prevencijos priemonių. Karštomis dienomis rekomenduojama:

 

✅gerti daugiau vandens;

✅vengti alkoholio, energetinių gėrimų ir perteklinio kofeino;

✅naudoti apsaugines priemones nuo saulės su SPF filtru;

✅rinktis lengvus, laisvus ir šviesių spalvų drabužius;

✅dėvėti galvos apdangalą;

✅vengti ilgo buvimo tiesioginėje saulėje;

✅aktyvesnę fizinę veiklą planuoti anksti ryte arba vakare;

✅vėdinti patalpas ir naudoti jų vėsinimo priemones;

✅dirbant ar sportuojant reguliariai daryti pertraukas;

✅niekada nepalikti vaikų ar gyvūnų uždarytame automobilyje.

 

Įsiklausykite į organizmo siunčiamus signalus.

 

Perkaitimas retai prasideda staiga. Dažniausiai organizmas iš anksto siunčia įspėjamuosius signalus – troškulį, silpnumą, galvos skausmą ar svaigimą. Laiku juos pastebėjus ir tinkamai sureagavus galima išvengti rimtų pasekmių. Vasaros malonumais verta mėgautis atsakingai – pasirūpinant ne tik poilsiu, bet ir savo bei artimųjų sveikata. Tokie paprasti dalykai kaip vandens buteliukas, galvos apdangalas ar poilsis pavėsyje gali padėti apsaugoti organizmą nuo pavojingo perkaitimo.