Joga – daugiau nei tempimo pratimai. Ką sako mokslas?

Daugelis jogą vis dar sieja su lankstumu, ramia muzika ar gebėjimu susiriesti į sudėtingas pozas. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo kur kas daugiau. Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio gyvensenos medicinos specialistė Kamilija Ambraškaitė dalijasi, ką apie jogą atskleidė viena didžiausių iki šiol atliktų mokslinių apžvalgų.

2025 m. paskelbta skėtinė apžvalga, apėmusi net 579 klinikinius tyrimus ir daugiau nei 28 000 dalyvių, parodė, kad joga gali turėti reikšmingą poveikį tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai.

Kokia nauda nustatyta?

Streso ir emocinės sveikatos stiprinimui:

✔️ mažina nerimą

✔️ padeda lengvinti depresijos simptomus

✔️ mažina lėtinio nuovargio jausmą

Širdies ir kraujagyslių sistemai:

✔️ padeda reguliuoti kraujospūdį

✔️ gali prisidėti prie geresnės širdies sveikatos

Medžiagų apykaitai:

✔️ padeda kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje

✔️ ypač aktualu sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu

Tačiau svarbu žinoti ir kitą pusę. Joga nėra stebuklinga priemonė nuo visų sveikatos problemų. Jei susiduriate su pažengusiais sąnarių ar kaulų pažeidimais, sunkiomis traumomis ar kitais struktūriniais judamojo aparato sutrikimais, vien jogos gali nepakakti. Tokiais atvejais reikalingas kompleksinis gydymas ir specialistų rekomendacijos.

Kaip pradėti, kad nauda būtų didžiausia?

✔️ Žiūrėkite į jogą kaip į judesio, kvėpavimo ir streso valdymo visumą.

✔️ Nesivaikykite sudėtingų pozų – svarbiausia reguliarumas.

✔️ Pradėkite nuo paprastų ir saugių pratimų.

✔️ Jei turite lėtinių ligų ar judamojo aparato sutrikimų, pasitarkite su specialistu.

Didžiausią naudą kuria ne sudėtingiausia poza, o reguliariai skiriamas laikas sąmoningam judesiui, kvėpavimui ir dėmesiui savo kūnui.