Kauno miesto poliklinika
Luka-Šalčiūtė-šeimos-gydytoja

2025-10-13

Spalio 15-oji – Krūtų sveikatos diena: kada paskutinį kartą tikrinote savo krūtis?

Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio šeimos gydytoja Luka Šalčiūtė primena, kad krūties vėžys – viena dažniausių onkologinių ligų tarp moterų, tačiau ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybes. Gydytoja pabrėžia, jog rūpinimasis savo krūtų sveikata turi tapti įpročiu, o ne vienkartine akcija.

„Dažnai moterys mano, kad krūties vėžys – tai kažkas, kas nutinka kitoms. Tačiau kiekviena turime prisiimti atsakomybę už savo sveikatą: reguliariai tikrintis, atlikti savityrą ir nebijoti kreiptis į gydytoją, jei kas nors kelia įtarimų“, – sako šeimos gydytoja Luka Šalčiūtė.

Krūties vėžys – dažna, bet įveikiama liga

Higienos instituto duomenimis, 2023 m. krūties vėžio diagnozė Lietuvoje buvo nustatyta daugiau nei 20 tūkst. moterų, o 2024 m. – jau virš 21 tūkstančio. Kasmet ši liga pareikalauja apie 500 gyvybių, tačiau gerėjanti diagnostika leidžia ją nustatyti vis ankstesnėse stadijose – kai gydymas yra efektyvus.

Rizikos veiksniai

Krūties vėžio išsivystymą gali lemti tiek koreguojami, tiek nekoreguojami veiksniai.

Koreguojami:

  • rūkymas, netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka,
  • antsvoris, didelis alkoholio suvartojimas,
  • dažni nėštumo nutraukimai,
  • ilgalaikė (daugiau nei 5 m.) hormonų terapija.

Nekoreguojami:

  • amžius,
  • ankstyva mėnesinių pradžia (iki 12 m.) ar vėlyva menopauzė (po 55 m.),
  • genetinis polinkis (BRCA1 ir BRCA2 mutacijos),
  • šeiminė krūties vėžio istorija.

Įspėjamieji simptomai

Ankstyvų stadijų krūties navikai dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl svarbi savistaba ir profilaktiniai tyrimai.

Būkite atidžios, jei pastebite:

  • guzelius ar pakitimus krūties audinyje,
  • krūties formos ar dydžio pasikeitimą,
  • odos paraudimą, sustandėjimą („citrinos žievelės“ efektą),
  • spenelių įtraukimą ar išskyras,
  • padidėjusius pažasties limfmazgius.

Kaip išsaugoti sveikas krūtis?

  1. Koreguokite rizikos veiksnius.
    Meskite rūkyti, mažinkite alkoholio vartojimą, būkite fiziškai aktyvios ir palaikykite sveiką kūno svorį.
  2. Atlikite krūtų savikontrolę.
    Pradėkite nuo 20 metų amžiaus. Jei mėnesinės reguliarios – atlikite apčiuopą pirmą savaitę po jų. Jei ciklas nereguliarus – pasirinkite vieną konkrečią mėnesio dieną.
  3. Pasinaudokite prevencine programa.
    45–74 metų amžiaus moterims, apdraustoms PSD, kartą per 2 metus atliekamas nemokamas mamografijos tyrimas (su šeimos gydytojo siuntimu). Plačiau: krūties vėžio prevencinė programa.

Jaunesnės ar vyresnės nei programoje nustatyto amžiaus moterys, pastebėjusios pakitimų krūtyse, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertinęs pacientės skundus, atlikęs krūtų apžiūrą ir apčiuopą, paskirs atlikti tolimesnius tyrimus, krūtų ultragarsinį arba mamografinį tyrimą, diagnozės patikslinimui.

Jaunoms moterims, rekomenduojamas ultragarsinis tyrimas, kadangi jų krūtyse vyrauja tankus liaukinis audinys, kuris prastai praleidžia rentgeno spindulius ir yra jautrus jonizuojančiai spinduliuotei. Ultragarsinio tyrimo metu nenaudojama žalinga radioaktyvi spinduliuotė, todėl šis tyrimas gali būti atliekamas ir besilaukiančioms, ir krūtimi žindančioms moterims.

Vyresnio amžiaus moterims, ypač po menopauzės, pirmiausia rekomenduojama mamografija, kadangi jų krūtyse yra daugiau rentgeno spinduliams pralaidaus riebalinio audinio.

Krūtų savityros žingsniai

  • Atsigulkite ir pakiškite sulenktą per alkūnę kairiąją ranką po galva. Dešiniosios rankos trijų pirštų pagalvėlėmis sukdamos mažyčius ratukus eikite dideliais ratais aplink kairiąją krūtį link spenelio spausdamos ją taip, kad pajustumėte vidinę krūties sandarą. Paskui panašiai kairiąja ranka apčiuopkite dešiniąją krūtį.
  • Atsistokite prieš veidrodį, stebėkite, ar krūtys vienodo dydžio ir formos, ar nėra matomų odos pakitimų, ar abu speneliai vienodi.
  • Stovėdama pakelkite vieną ranką, kita ranka apčiuopkite pažastį stebėdamos, ar nepajusite mazgo pažastyje. Paskui pakelkite kitą ranką ir apčiuopkite kitą pažastį.
  • Švelniai paspauskite spenelį – stebėkite, ar nėra išskyrų.

Gydytoja Luka Šalčiūtė primena:

„Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Krūtų savikontrolė – tai vos kelios minutės per mėnesį, kurios gali išgelbėti gyvybę.“

Jei pastebėjote pakitimų ar norite pasitikrinti profilaktiškai – kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Rūpinkimės savo sveikata šiandien – nes ji neturi kainos.

Kviečiame aplankyti mūsų Facebook | Instagram | LinkedIn puslapį!