2026-11-10

Kai ekranas atstoja žmogų: kada vaiko naudojimasis internetu tampa problema?

„Dar penkios minutės.“ „Tuoj padėsiu telefoną.“ Tokios situacijos daugeliui tėvų pažįstamos. Tačiau svarbu ne tik tai, kiek laiko vaikas praleidžia prie ekrano. Kur kas svarbiau – ar ekranai nepradeda užimti vietos, kuri turėtų būti skirta miegui, judėjimui, mokslams, šeimai ir gyvam bendravimui.

Apie vaikų ir paauglių priklausomybę nuo interneto, socialinių tinklų bei ekranų poveikį jų raidai „Kauno dienai“ pasakojo Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio gydytoja vaikų neurologė, socialinė pediatrė Alma Januškevičienė.

Priklausomybė – ne vien dažnas naudojimasis telefonu

Pasak gydytojos, ne kiekvienas vaikas, daug laiko praleidžiantis internete, yra priklausomas. Svarbus požymis – kontrolės praradimas, kai vaikui tampa sunku sustoti, o naudojimasis internetu pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Priklausomybę gali signalizuoti:

sunku laikytis sutarto laiko ir sustoti naudotis telefonu ar kompiuteriu;
dėl interneto nukenčia miegas, mokymasis ar kasdienės pareigos;
mažėja fizinis aktyvumas, atsisakoma sporto, buvimo lauke ar susitikimų su draugais;
be telefono ar interneto vaikas tampa neramus, dirglus ar piktas;
mažėja bendravimas su šeima ir draugais;
vaikas vis daugiau laiko skiria internetui, žaidimams ar socialiniams tinklams, o kitos veiklos tampa nebeįdomios.

Kodėl vaikams sustoti gali būti sunkiau?

Vaikų ir paauglių smegenys dar vystosi. Sritys, atsakingos už planavimą, impulsų kontrolę ir ilgalaikių pasekmių vertinimą, dar nėra visiškai subrendusios. Todėl įtraukianti veikla gali būti ypač sunkiai nutraukiama.

Socialiniai tinklai, žaidimai, trumpi vaizdo įrašai ir nuolat pasirodantys pranešimai suteikia daug greitai besikeičiančių stimulų. Ilgainiui vaikui gali būti sunkiau susikaupti ties lėtesnėmis veiklomis – skaitymu, mokymusi ar ilgesniu pokalbiu.

Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad probleminis naudojimasis internetu gali būti susijęs ne tik su dėmesio ar mokymosi sunkumais, bet ir su miego, emocinės savijautos, fizinio aktyvumo bei socialinio bendravimo pokyčiais.

Svarbiausia – ką ekranas išstumia

Vien tik nustatyti, kiek minučių per dieną vaikas praleidžia prie ekrano, ne visada pakanka. Kur kas svarbiau pažvelgti į visą vaiko kasdienybę.

Jeigu ekranai pradeda išstumti miegą, judėjimą, mokslus, bendravimą su šeima ar draugais, tai jau signalas atkreipti dėmesį.

Ką gali padaryti tėvai?

Gydytoja rekomenduoja pradėti ne nuo telefono atėmimo, o nuo aiškių susitarimų ir dienos režimo:

nustatyti aiškias ekranų naudojimo ribas;
likus maždaug valandai iki miego ekranus išjungti ir nelaikyti telefono vaiko kambaryje;
kasdien skirti laiko fiziniam aktyvumui;
valgyti ir bendrauti be ekranų;
pasiūlyti vaikui patrauklių alternatyvų – bendrą veiklą, žaidimą, pasivaikščiojimą, sportą ar kūrybinę veiklą.

Jeigu vaikas nebesugeba kontroliuoti naudojimosi internetu, ryškiai pasikeičia jo nuotaika, atsiranda nuolatinis nerimas, užsisklendimas, pradeda smarkiai trikti miegas ar mokymasis, verta pasitarti su šeimos gydytoju arba vaikų psichologu.

„Svarbiausia – neprarasti ryšio su vaiku“, – pabrėžia gydytoja Alma Januškevičienė.

Daugiau apie tai, kaip formuojasi priklausomybė nuo interneto, kokius ženklus turėtų pastebėti tėvai ir kaip ekranų naudojimas gali veikti vaikų bei paauglių sveikatą, skaitykite išsamiame gydytojos Almos Januškevičienės interviu „Kauno dienoje“: „Kai ekranai atstoja žmogų“

Pagrindinis meniu

Kai ekranas atstoja žmogų: kada vaiko naudojimasis internetu tampa problema?

Kitos naujienos