2026-04-28

Melanoma: kaip atpažinti laiku ir apsaugoti savo odą

Minint odos vėžio ir melanomos žinomumo mėnesį, Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio gydytoja dermatovenerologė Reda Žilinskienė pasakoja apie vieną pavojingiausių odos ligų – melanomą, jos rizikos veiksnius, pirmuosius požymius ir svarbiausius prevencijos principus.

Kas yra melanoma ir kodėl ji pavojinga?

Melanoma – tai piktybinis odos navikas, išsivystantis iš melanocitų – pigmentinių ląstelių, kurios gamina melaniną ir suteikia odai spalvą. Nors melanoma sudaro apie 5 proc. visų odos vėžio atvejų, ji yra pavojingiausia dėl savo agresyvios eigos.

Ši liga gali atsirasti ne tik odoje, bet ir kitose kūno vietose – net ir tose, kurios beveik negauna saulės spindulių (pavyzdžiui, nosies ertmėje, virškinamajame trakte ar kituose vidaus organuose).

Svarbu žinoti, kad melanoma gali išsivystyti:

iš jau esamo apgamo,
arba visiškai sveikoje odoje – kaip naujas darinys.

Kas turi didesnę riziką susirgti?

Melanoma dažniau diagnozuojama:

šviesios odos žmonėms,
40–60 metų amžiaus grupėje,
moterims (dažniau blauzdų srityje),
vyrams (dažniau nugaroje).

Tačiau ji gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir bet kurioje kūno vietoje.

Pagrindiniai rizikos veiksniai:

intensyvus ultravioletinių spindulių (UV) poveikis (saulė, soliariumai),
dažni nudegimai saulėje,
daugiau nei 50 apgamų,
buvęs odos vėžys,
paveldimumas (2–3 kartus didesnė rizika),
šviesi oda.

Kaip atpažinti pavojingus odos pakitimus?

Melanoma dažnai skiriasi nuo įprasto apgamo. Ji gali būti:

asimetriška,
netolygių kraštų,
nevienodos spalvos (nuo rudos ar juodos iki raudonos, mėlynos ar net baltos),
kintanti savo forma ar dydžiu.

ABCDE taisyklė – paprastas būdas įvertinti apgamus:

A (asimetrija) – apgamas asimetriškas
B (kraštai) – apgamo kraštai netaisyklingi
C (spalva) – apgamo spalva keičiasi (ar atsirado nauja spalva arba ji pakito, pavyzdžiui, apgamas tapo tamsus mėlynas, atsirado tamsus juodas taškas rudame fone, raudona spalva)
D (diametras) – apgamas didėja ir jo diametras didesnis nei 6 mm
E (evoliucija) – apgamas greitai didėja, apgamo paviršiaus netolygumas (gali atsirasti išaugėlės, ar imti kraujuoti, pasidengti šašu)

Jei pastebite bent vieną iš šių požymių – būtina pasikonsultuoti su specialistu.

Kaip diagnozuojama melanoma?

Diagnozei nustatyti atliekami keli svarbūs žingsniai:

įvertinami paciento rizikos veiksniai ir odos darinio pokyčiai,
atliekamas klinikinis odos ištyrimas,
taikoma dermatoskopija – neinvazinis tyrimas, leidžiantis detaliai įvertinti odos struktūras, nematomas plika akimi.

Kaip sumažinti riziką susirgti?

Nors nėra vienos konkrečios melanomos atsiradimo priežasties, riziką galima reikšmingai sumažinti.

Svarbiausios prevencijos priemonės:

venkite tiesioginės saulės 11–16 val.,
naudokite apsauginius kremus nuo saulės (SPF 30–50+, o esant didesnei rizikai – ir daugiau),
pakartotinai tepkite apsaugą kas 2–3 valandas,
dėvėkite apsauginius drabužius, kepures, akinius nuo saulės,
venkite soliariumų,
atkreipkite dėmesį į vaistus, didinančius jautrumą saulei (pvz. ciprofloksacinas, doksiciklinas, isotretinoinas ir kt.),
reguliariai apžiūrėkite savo odą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

jei pastebėjote naują ar pakitusį odos darinį,
jei apgamas keičiasi pagal ABCDE kriterijus,
jei pakitimas neišnyksta per 1–2 mėnesius.

Taip pat rekomenduojama: profilaktiškai tikrintis odos darinius bent kartą per metus.

Ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę

Melanoma yra viena iš tų ligų, kur ankstyvas pastebėjimas turi lemiamą reikšmę. Laiku diagnozuota liga dažniausiai sėkmingai gydoma, todėl svarbiausia – būti atidiems savo kūnui ir nedelsti pastebėjus pokyčius.