Kauno miesto poliklinika
Ausra-Burinskiene-seimos-gydytoja

2026-03-13

Ar tikrai išgeriate pakankamai vandens?

Minint Pasaulinę vandens dieną, Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio šeimos gydytoja Aušra Burinskienė atkreipia dėmesį į paprastą, tačiau dažnai nuvertinamą sveikatos veiksnį – pakankamą vandens vartojimą. Pasak gydytojos, daugelis kasdienių nusiskundimų gali būti susiję su per mažu skysčių kiekiu organizme.

Vanduo – būtinas kiekvienai organizmo ląstelei

Apie 60 proc. suaugusio žmogaus kūno sudaro vanduo. Smegenyse jo yra apie 75 proc., kraujyje – 83 proc., raumenyse – apie 70 proc. Vanduo dalyvauja:

  • medžiagų apykaitos procesuose,
  • maistinių medžiagų pernašoje,
  • toksinų šalinime,
  • kraujotakoje,
  • kūno temperatūros reguliavime,
  • virškinimo veikloje.

Net ir nedidelė – 1–2 proc. – dehidratacija gali pabloginti koncentraciją, sukelti galvos skausmą, padidinti nuovargį. Pakankamas vandens kiekis neretai sumažina tam tikrus simptomus be papildomų vaistų arba sustiprina taikomo gydymo efektyvumą.

Kokie požymiai rodo skysčių trūkumą?

Lengvas vandens trūkumas ne visada pasireiškia tik troškuliu. Dažniausi požymiai:

  • galvos skausmas,
  • nuolatinis nuovargis,
  • burnos džiūvimas,
  • tamsesnis šlapimas,
  • vidurių užkietėjimas,
  • sausesnė oda,
  • dažnesnės šlapimo takų infekcijos.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad žmonės dehidrataciją dažnai painioja su mieguistumu, silpnumu ar net alkio jausmu. Prieš užkandžiaujant ar siekiant kavos puodelio verta išgerti stiklinę vandens.

Kiek vandens reikia per dieną?

Vieno universalaus skaičiaus nėra. Skysčių poreikis priklauso nuo:

  • kūno svorio,
  • fizinio aktyvumo,
  • aplinkos temperatūros,
  • bendros sveikatos būklės.

Vidutinė rekomendacija suaugusiajam – apie 30 ml vandens vienam kilogramui kūno svorio per parą, įskaitant su maistu gaunamus skysčius.

Ar kava ir arbata gali pakeisti vandenį?

Kava ir arbata prisideda prie bendro skysčių kiekio, tačiau jos neturėtų tapti pagrindiniu šaltiniu. Didesnis kofeino kiekis gali skatinti skysčių pasišalinimą iš organizmo. Vanduo turėtų išlikti pagrindiniu kasdieniu gėrimu.

Ar galima „atsigerti į priekį“?

Organizmas geriausiai pasisavina skysčius, kai jie geriami reguliariai, mažais kiekiais visos dienos metu. Išgerti didelį kiekį vandens vienu kartu nėra efektyvu.

Mineralinis vanduo – ar tinkamas kasdien?

Kasdieniam vartojimui labiau tinka mažai mineralizuotas vanduo. Stipriai mineralizuotą vandenį rekomenduojama vartoti trumpais kursais arba pasitarus su gydytoju.

Kaip suprasti, ar vandens pakanka?

Paprasti orientyrai:

  • šlapimas šviesiai geltonos spalvos,
  • nejaučiamas burnos džiūvimas,
  • nėra nuolatinio troškulio,
  • gera bendra savijauta.

Kada skysčių reikia daugiau?

Vandens poreikis padidėja:

  • karštu oru,
  • sportuojant,
  • karščiuojant,
  • viduriuojant ar vemiant,
  • patiriant stresą,
  • vartojant kai kuriuos vaistus (pvz., šlapimą varančius).

Kam dažniausiai pritrūksta vandens?

Vaikai dažnai pamiršta gerti, o vyresnio amžiaus žmonės silpniau jaučia troškulį. Kartais sąmoningai ribojami skysčiai dėl baimės patinti ar dažniau keltis naktį.

Senjorams ypač svarbu atkreipti dėmesį į šiuos signalus:

  • galvos svaigimą,
  • silpnumą,
  • sumišimą,
  • kraujospūdžio svyravimus.

Kaip formuoti paprastą, bet naudingą įprotį?

  • Išgerkite stiklinę vandens ryte.
  • Gerkite prieš kiekvieną valgį.
  • Laikykite vandens buteliuką matomoje vietoje.
  • Jei sunku gerti paprastą vandenį, pagardinkite jį citrina, uogomis ar mėta (be cukraus).

Svarbu nelaukti stipraus troškulio – ypač vyresniame amžiuje jis nėra patikimas rodiklis.

Pasaulinė vandens diena – gera proga įsivertinti paprastą kasdienį įprotį. Pakankamas vandens kiekis – tai nedidelis, bet reikšmingas žingsnis geresnės savijautos link.

Kviečiame aplankyti mūsų Facebook | Instagram | LinkedIn puslapį!