Centro padalinio slaugytoja diabetologė Daiva Brakauskienė

2025-11-11

Cukrinis diabetas – liga, kurią galima suvaldyti

Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio slaugytoja diabetologė Daiva Brakauskienė pasakoja apie dažniausius cukrinio diabeto tipus, rizikos veiksnius, simptomus ir tai, kaip tinkama priežiūra bei gyvenimo būdas gali padėti išlaikyti gerą savijautą net ir sergant šia lėtine liga.

„Cukrinis diabetas – ne nuosprendis, o gyvenimo būdo iššūkis, kurį galima valdyti. Tinkamai prižiūrint sveikatą, koreguojant mitybą ir laikantis gydytojų rekomendacijų, galima gyventi visavertį, aktyvų gyvenimą“, – sako slaugytoja diabetologė Daiva Brakauskienė.

Kas yra cukrinis diabetas?

Cukrinis diabetas (CD) – tai metabolinių sutrikimų visuma, kai kraujyje nuolat padidėja gliukozės kiekis (hiperglikemija) dėl insulino trūkumo ar sutrikusio jo veikimo. Dėl to pažeidžiama angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaita.

Pasaulyje 1 iš 11 suaugusiųjų serga cukriniu diabetu, o Lietuvoje – apie 5 proc. gyventojų.
Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2023 m. šalyje cukriniu diabetu sirgo daugiau nei 160 tūkst. žmonių, ir šis skaičius kasmet auga. Net 90 proc. atvejų sudaro 2 tipo diabetas, kurio dažnai galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą.

Kaip veikia insulinas?

Mūsų kūno ląstelėms energiją suteikia gliukozė, kuri į jas patenka padedant insulinui – kasos gaminamam hormonui. Jei insulino trūksta arba organizmas tampa jam atsparus, gliukozė kaupiasi kraujyje, o ląstelės lieka be energijos.

Pagrindiniai diabeto tipai

1️⃣ 1 tipo cukrinis diabetas – kai kasa visiškai negamina insulino.
Sudaro apie 10–20 % visų atvejų. Dažniausiai diagnozuojamas jauniems žmonėms.
Simptomai: troškulys, gausus šlapinimasis, svorio kritimas, nuovargis, energijos stoka.
Gydymas: nuo diagnozės nustatymo skiriamas insulino gydymas.

2️⃣ 2 tipo cukrinis diabetas – dažniausia forma, sudaro 80–90 % visų atvejų.
Kasa vis dar gamina insuliną, tačiau organizmo ląstelės tampa jam nejautrios.
Rizikos veiksniai:

antsvoris ir nutukimas,
paveldimumas,
mažas fizinis aktyvumas,
nesubalansuota mityba,
aukštas kraujospūdis,
buvęs gestacinis diabetas,
padidėjęs lipidų kiekis kraujyje,
stresas.

Kiti specifiniai cukrinio diabeto tipai

Genetiniai beta ląstelės defektai (MODY).
Genetiniai insulino veikimo defektai.
Egzokrizinės kasos ligos (ūmus ir lėtinis pankreatitas, traumos kasos srityje, gerybiniai ir piktybiniai kasos augliai, cistinė fibrozė ir kt.).
Endokrinopatijos (endokrininių ligų sukeltos nuolatinės hiperglikemijos: akromegalija, Kušingo sindromas, gliukoganoma, feochromocitoma ir kt.).
Vaistų ir cheminių medžiagų sukeltas diabetas.
Infekcinės ligos.
Retos imuninės diabeto formos.
Kiti genetiniai sindromai, kartais siejami su diabetu.

„Gyvensenos pokyčiai – mitybos, fizinio aktyvumo ir poilsio derinimas – yra pirmas ir svarbiausias žingsnis valdant 2 tipo diabetą“, – akcentuoja D. Brakauskienė.

3️⃣ Gestacinis (nėščiųjų) diabetas – pasireiškia nėštumo metu.
Gali paveikti nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi, todėl labai svarbu laiku diagnozuoti ir koreguoti mitybą.
Tikslinės glikemijos reikšmės nėštumo metu:
• nevalgius < 5,3 mmol/l,
• 1 val. po valgio < 7,8 mmol/l,
• 2 val. po valgio < 6,7 mmol/l.

Cukrinio diabeto komplikacijos

Negydomas arba netinkamai kontroliuojamas cukrinis diabetas gali sukelti rimtų sveikatos problemų:
• inkstų funkcijos sutrikimus,
• regėjimo praradimą,
• pėdų žaizdas,
• širdies ir kraujagyslių ligas.

„Tyrimai įrodo, kad palaikant tinkamą gliukozės kiekį kraujyje, šių komplikacijų galima išvengti. Svarbiausia – reguliarus stebėjimas ir bendradarbiavimas su medikų komanda“, – teigia D. Brakauskienė.

Norminės glikemijos reikšmės

Sergantiesiems cukriniu diabetu:

Nevalgius: 4,4–7 mmol/l
2 val. po valgio: 4,4–8,5 mmol/l

Sveikam žmogui:

Prieš valgį: 3,3–5,5 mmol/l
2 val. po valgio: iki 7,8 mmol/l

Kaip valdyti diabetą kasdien?

Cukrinio diabeto kontrolė – svarbiausias veiksnys, leidžiantis gyventi visavertį gyvenimą.
Kiekvieno paciento gydymas individualus ir gali apimti:

subalansuotą mitybą,
fizinį aktyvumą,
gliukozės kiekį mažinančius vaistus ar insuliną,
svorio reguliavimą,
nuolatinį bendradarbiavimą su slaugytoju diabetologu, šeimos gydytoju ir kitais specialistais.

„Kiekvienas pacientas turi galimybę išmokti gyventi su diabetu – suprasti savo kūną, atpažinti jo siunčiamus signalus ir laiku reaguoti. Mūsų tikslas – padėti tai pasiekti“, – sako slaugytoja diabetologė Daiva Brakauskienė.