Šilainių padalinys

(8 37) 377 771

Dainavos padalinys

(8 37) 403 900

Kalniečių padalinys

(8 37) 401 422

Centro padalinys

(8 37) 409 222

Šančių padalinys

(8 37) 342 167

Laboratoriniai tyrimai

Kauno miesto poliklinika

Duokite man ligonio kraujo lašą ir aš tučtuojau pasakysiu, ką jam duoti /Avicena/

Kauno miesto poliklinikos laboratorija įsikūrusi Dainavos padalinyje (Pramonės pr. 31).

Informacija teikiama tel.(8 37) 403 950; (8 37) 403 947

Laboratorija dirba (I – V) nuo 7.15 val. iki 20.00 val.:

  • Kraujas tyrimams imamas 7.15–12.00 val. ir 12.30–18.30 val. (atliekami skubūs tyrimai: bendras kraujo tyrimas, Troponinas I, CRB, ENG, gliukozė)
  • Bendri klinikiniai tyrimai priimami 7.15-12.00 val. ir 12.30-18.00 val. (skubūs šlapimo tyrimai)
  • Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) imamas 7.15-10.15 val.

Skubūs tyrimai – C reaktyvinis baltymas (CRB) ir šlapimo tyrimai atliekami Kauno miesto poliklinikos padaliniuose:

  • Centro padalinyje (A.Mickevičiaus g. 4)
  • Kalniečių padalinyje (Savanorių pr. 369)
  • Šančių padalinyje (A.Juozapavičiaus pr. 72)

Visi kiti tyrimai atliekami Dainavos centrinėje laboratorijoje, ėminius iš padalinių vežant kas valandą.

 

Kauno miesto poliklinikos laboratorijoje atliekami šie tyrimai:

  • Bendraklinikiniai tyrimai – šlapimo, išmatų, nosies, bronchų sekreto, seilių, makšties išskyrų, prostatos sekreto makroskopinis ir automatizuotas ištyrimas derinant su mikroskopija. Pats pigiausias,  bet greičiausias būdas aptikti negalavimo ar ligos priežastį.
  • Hematologiniai tyrimai – tai iš veninio ar kapiliarinio kraujo tiriami parametrai. Bendro kraujo tyrimas dažnai dar vadinamas „pilno kraujo vaizdu“ yra dažniausiai gydytojų skiriamas dėl jo daugialypio pritaikymo, nes gana greitai galima įvertinti bendrą organizmo būklę, sekti pokyčių dinamiką bei atlikti profilaktiniais tikslais.
  • Biocheminiai tyrimai – tai kraujo ar šlapimo tyrimai, atliekami tiek įvairių ūminių ligų diagnostikos ar lėtinių ligų kontrolės bei gydymo efektyvumo tikslais. Dažnai derinami su hematologiniais tyrimais. Pvz.: mažakraujystės, lipidų, elektrolitų apykaitos ir kt. sutrikimų diagnostikai ir stebėjimui.
  • Kraujo krešėjimo tyrimai – priskiriami biocheminių tyrimų grupei, tačiau dėl savo specifiškumo gali būti aprašomi atskirai. Tai visos organizme vykstančios kraujo krešėjime dalyvaujančios sistemos tyrimas, nustatant įvairių jos faktorių pilnavertiškumą arba deficitą. Šie tyrimai skiriami ir norint nustatyti krešėjimą veikiančių vaistų efektyvumą bei kontrolę, siekiant išsiaiškinti trombozių kilmę ar įvertinti nukraujavimo riziką prieš operacijas.
  • Imunologiniai tyrimai – tai organizme vykstančių procesų nustatymas, matuojant tiek specifinį, tiek nespecifinį atsaką į įvairius antigenus, sekant gydymo efektyvumą. Pvz.: serologinės reakcijos Laimo ligos ar erkinio encefalito sukėlėjui nustatyti; specifinių organizmo baltymų aptikimas, sergant širdies, inkstų, sąnarių ir kt. organų funkcijos sutrikimų diagnostikai. Šiai tyrimų grupei priskiriami vitaminų ir hormonų koncentracijos tyrimai.
  • Molekulinės genetikos tyrimai – tai organizmų genetinės struktūros nustatymas ir identifikavimas, siekiant tiksliai nustatyti ligos priežastį ar sukėlėją. Pvz.: žmogaus papilomos viruso (ŽPV) genotipų nustatymas moterims, siekiant užkirsti kelią onkologinės ligos vystymuisi.

Atminkite, kad visi ėminiai laboratoriniams tyrimams turi būti imami:

  • 12 valandų susilaikius nuo valgymo, rūkymo, sporto;
  • 2 paras nevartojus alkoholio;
  • rekomenduojama tarp 7-10 val.;
  • prieš kitas diagnostines ar terapines procedūras;
  • prieš vaistų vartojimą (jei leidžia paciento būklė, parą nevartoti);
  • vengiant streso;
  • jei leidžia paciento būklė – sėdint.

Kokie galimi įtakos faktoriai tyrimams?

Klaidų skaičius ikianalizės fazėje yra didžiausias – 46-68.2%. Ikianalizės fazėje įtakos tyrimų kokybei turi objektyvūs ir subjektyvūs faktoriai, kurie yra skirstomi į tris grupes:

  • 1 grupė – kurių negalime paveikti: genetiškai determinuoti, rasiniai skirtumai, susiję su populiaciniais ypatumais, lytimi;
  • 2 grupė – turi ilgalaikį fiziologinį poveikį ir keičiasi: amžius, fizinis aktyvumas, profesija, gyvenimo būdas, mityba;
  • 3 grupė – įvairūs išoriniai faktoriai: geografija, sezonai, klimatas, psichosocialiniai faktoriai, stresiniai dirgikliai.

Taip pat galimi trumpalaikiai fiziologiniai poveikiai:

  • reguliarūs (paros ritmas, mėnesių-metų ritmas; todėl planiniai tyrimai turi būti imami visuomet tuo pačiu metu, ryte, nevalgius);
  • atsitiktiniai (psichoemocinis susijaudinimas, fizinis krūvis, ligonio padėtis, diagnostinės ir gydomosios procedūros: venos punkcija, kateterizacija, rentgeno kontrastas, vaistai, fizioterapija, paėmimo technika, laikymo sąlygos.

Kiti galimi fiziologiniai poveikiai:

  • Paros laiko įtaka: pagal paciento neuropsichinę, endokrininę būklę, fizinį aktyvumą, biologinių medžiagų koncentracija kraujyje įvairiu paros metu skiriasi.
  • Kūno padėtis: keičiant horizontalią padėtį į vertikalią, padidėja kalcio koncentracija, GOT, šarminė fosfatazė ir kiti rodikliai (pakitimai svyruoja nuo 5 iki 10proc.).
  • Medicininės procedūros: chirurginės intervencijos (operacijos, infuzijos, injekcijos, dializės ir kitos chirurginės manipuliacijos), diagnostinės procedūros (endoskopija, EKG, rentgeno tyrimai), terapinės procedūros (masažas ir fizioterapinės procedūros) turi įtakos biocheminių tyrimų rezultatams.

Tyrimų rezultatus veikiantys faktoriai ir veiksniai

VeiksnysPoveikis tyrimams
Amžius
  • naujagimių eritrocitų skaičius ir hemoglobino koncentracija yra žymiai didesni nei suaugusių. Hemoglobino koncentracija didžiausia 1-4 parą. Pirmomis dienomis po gimimo padidėja arterinio deguonies kiekis. Jis sukelia eritrocitų irimą;
  • naujagimių kepenų funkcija, fermentų aktyvumas (bilirubin-gliukoroniltransferazės) nėra pilnai išsivysčiusi, todėl padidėja bilirubino, ypač netiesioginio koncentracija. Senstant bilirubino koncentracija didėja.
  • šarminė fosfatazė aktyviausia 12 - 14 m. amžiuje (dėl osteoblastų aktyvumo);
  • Imunoglobulinas A pradeda gamintis 1-3 mėnesį, tačiau normali imunoglobulinų sintezė prasideda sulaukus 1 metų;
  • lipidų koncentracija didėja su amžiumi.
Rasė
  • juodaodžiai ir japonai turi daugiau leukocitų nei baltaodžiai, tačiau mažiau granuliocitų, monocitų;
  • juodaodžių kreatinkinazės kiekis yra didesnis nei baltaodžių (jos aktyvumas priklauso nuo amžiaus, lyties ir kūno masės;)
  • alfa - amilazė aktyvesnė Azijos ir ypač Vakarų Indijos gyventojų;
  • juodaodžių vitamino B12 koncentracija kraujo serume 1,35 k. didesnė;
    Nėštumas
    • normalaus nėštumo metu plazmos kiekis padidėja apytiksliai nuo 2600 ml iki 3900 ml. Šis didėjimas prasideda nuo 10 savaitės ir ypač progresuoja 35-ą nėštumo savaitę;
    • apie 3-ią nėštumo trimestrą šlapimo kiekis fiziologiškai padidėja apie 25 proc.;
    • paskutinį trimestrą glomerulų filtracija didėja iki 50 proc.;
    • didėja šarminės fosfatazės aktyvumas dėl placentos izofermento atsiradimo;
    • didėja baltymų, transportuojančių tiroksiną, lipidus, varį koncentracijos (pvz.: ceruloplazmino);
    • didėja koncentracija cholesterolio, trigliceridų, krešėjimo faktorių, ENG (didėja 4-5 k.), CRB ir kitų ūmios fazės baltymų;
    • padidėjus geležies sunaudojimui, sumažėja jos ir feritino koncentracijos;
    Mityba
    • pavalgius kraujyje labai padidėja trigliceridų kiekis. Priklausomai nuo maisto jų koncentracija gali padidėti iki 50 proc., gliukozės koncentracija iki 15 proc., taip pat amoniako, šlapalo, šlapimo rūgšties, ypač, jei maistas turtingas baltymais, amino rūgštimis;
    • pavalgius aspartatamino transferazės aktyvumas didėja iki 20 proc., auga bendro bilirubino koncentracija, fosforo kiekis didėja iki 15 proc., alaninamino transferazės, kalio - iki 10 proc.;
    • ilgai badaujant (48 val.) sumažėja kraujo baltymų, apolipoproteinų, cholesterolio, trigliceridų, šlapalo, o šlapimo rūgšties ir kreatinino koncentracija padidėja.
    Fizinis aktyvumas
    • 4 kartus didėja kretinkinazės aktyvumas;
    • sportuojant didėja adrenalino, noradrenalino, adrenokortikotropinio hormono, kortizolio koncentracijos, mažėja insulino;
    • didėja leukocitų, gliukozės, piruvatkinazės, kepenų fermentų, bilirubino, šlapalo, fosforo, albumino, kalcio, natrio, kalio, šarminės fosfatazės;
    • ilgas važiavimas dviračiu lemia PSA didėjimą.
    Aukštis
    • iki 65 proc. didėja CRB, jei aukštis 3600 metrų ir daugiau;
    • iki 43 proc. didėja β2 -globulinai. (5400 m);
    • hematokrito ir hemoglobino iki 8 proc. (1400 m);
    • sumažėja šlapimo kreatinino, kreatinino klirensas, estriolio iki 50 proc. (4200 m);
    Kofeinas
    • kofeinas gali padidinti gliukozės koncentraciją kraujyje aktyvuodamas lipazę, ir inicijuoti neesterifikuotų riebalų rūgščių koncentracijos padidėjimą;
    • sunaudojus 250 mg kofeino po 3 valandų kraujo plazmoje randama padidėjusi katecholaminų koncentracija;
    • didėja neestirifikuotų riebalų rūgščių, gliukozės, renino, katecholaminai.
    Pastaba: tiriant gliukozės, katecholaminų, renino koncentracijas, prašoma, kad pacientas nebūtų gėręs kavos 12 val.
    Rūkymas
    • didėja adrenalino, aldosterono, kortizolio, laisvųjų riebalų rūgščių, monocitų, limfocitų, neutrofilų, hematokritas, kraujo krešėjime dalyvaujančių baltymų koncentracija;
    • chroniniams rūkaliams didėja mažo tankio lipoproteinai, vėžio žymenys, fermentų aktyvumas, sunkiųjų metalų koncentracija.
    Pastaba: Bent 2 val. iki kraujo ėmimo nerūkyti!
    Alkoholis
    • ūmus poveikis (po 2 - 4 val.): mažėja gliukozės, daugėja laktato, nes slopinama kepenų gliukoneogenezė. Alkoholis skyla į acetataldehidą, acetatą, todėl mažėja bikarbonatų ir vystosi metabolinė acidozė, ko pasekoje mažėja šlapimo rūgšties išsiskyrimas ir daugėja jos koncentracija serume;
    • ilgalaikis poveikis - didėja kepenų fermentų aktyvumas - dėl toksinio poveikio kepenims;
    • lėtinio alkoholizmo metu didėja trigliceridų koncentracija dėl sumažėjusio jų skaidymo; vartojant alkoholį 2 ir daugiau savaičių, kraujyje didėja CDT (karbohidratdeficitiniotransferino).
    Narkotikai
    • tiriant geležies koncentraciją, 2 savaites prieš kraujo paėmimą, nevartoti jos turinčių preparatų;
    • kepenų fermentų aktyvumas didėja, vartojant statinus;
    • vartojant oralinius kontraceptikus daugėja transportinių baltymų (ypač ceruloplazmino);
    • vaistų metabolitų poveikiui ypač jautrūs gliukozė, krešėjimo faktoriai, fermentai.
    Pastaba: jei yra galimybė prieš laboratorinius tyrimus bent 1 parą (jei leidžia paciento būklė) nevartoti vaistų.
    Sezoniškumas
    • Trijodtironino koncentracija vasarą sumažėja 20 proc. lyginant su žiema.
    Print Friendly, PDF & Email
    No Comments

    Sorry, the comment form is closed at this time.

    Pasirinkti spalvą