Naujos galimybės: nuo šiol mamografinis tyrimas moterims nuo 45 metų
Dainavos padalinio šeimos gydytoja Roberta Lakštinytė dalijasi svarbia informacija apie krūties vėžio prevenciją ir diagnozavimą, primindama visiems, kad įvairūs gyvenimo būdo veiksniai vaidina svarbų vaidmenį krūties vėžio prevencijai, ankstyvo krūties vėžio nustatymui ir pasikartojimui.
Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga tarp moterų, užimanti antrąją vietą piktybinių navikų grupėje, todėl svarbu atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, kurie gali padidinti ligos tikimybę. Tai gali būti tiek nekoreguojami, tiek koreguojami veiksniai. Šeimos gydytoja Roberta Lakštinytė pabrėžia, kad amžius, genetinės mutacijos ir reprodukcinė istorija yra nekoreguojami veiksniai, o fizinis aktyvumas, svorio kontrolė ir gyvenimo būdas – koreguojami, todėl kiekvienas gali prisidėti prie savo sveikatos.
Krūties vėžio rizikos veiksniai
Nekoreguojami:
- Senstant, rizika susirgti krūties vėžiu didėja. Dauguma šios ligos atvejų diagnozuojami sulaukus 50 metų ir vyresniame amžiuje.
- Genetinės mutacijos moterims, turinčioms tam tikrų genų, tokių kaip BRCA1 ir BRCA2, mutacijas, yra didesnė krūties ir kiaušidžių vėžio rizika. Vyrams, turintiems šių genų mutacijas yra didesnė prostatos ir krūties vėžio rizika.
- Reprodukcinė istorija, kai prasidėjus mėnesinėms iki 12 metų ir menopauzei po 55 metų, moterys yra ilgiau veikiamos hormonų, todėl padidėja rizika susirgti krūties vėžiu.
- Tankus krūtų liaukinis audinys moterų, kurių krūtų liaukinis audinys pasižymi dideliu tankumu, turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu.
- Asmeninė krūties vėžio ar tam tikrų ne vėžinių krūtų ligų istorija, kai moterys, sirgusios krūties vėžiu, dažniau juo suserga antrą kartą. Taip pat kai kurios ne vėžinės krūtų ligos, tokios kaip netipinė hiperplazija ar lobulinė karcinoma in situ, yra susijusios su didesne rizika susirgti krūties vėžiu.
- Krūties ar kiaušidžių vėžio šeimos istorija, kai moters rizika susirgti krūties vėžiu yra didesnė, jei jos motina, sesuo ar dukra arba keli šeimos nariai iš motinos ar tėvo pusės sirgo krūties arba kiaušidžių vėžiu.
Koreguojamieji:
- Nepakankamas fizinis aktyvumas didina riziką susirgti krūties vėžiu.
- Antsvoris arba nutukimas po menopauzės didina riziką susirgti krūties vėžiu.
- Kai kurios pakaitinės hormonų terapijos formos, naudojamos menopauzės metu ilgiau nei penkerius metus, gali padidinti krūties vėžio riziką. Šios ligos riziką padidina ir kai kurie geriamieji kontraceptikai.
- Reprodukcinė istorija, kai pirmą kartą laukiantis esant vyresnio nei 30 metų amžiaus, nemaitinant krūtimi ir niekada nepastojus, gali padidėti krūties vėžio rizika.
- Alkoholio vartojimas moterims, kurios jo vartoja vis daugiau, tuo joms gresia didesnė rizika susirgti krūties vėžiu.
- Rūkymas reikšmingai padidina krūties vėžio atsiradimo tikimybę, ypač jei pradėta rūkyti paauglystėje, perimenstruaciniu (vaisingo amžiaus) laikotarpiu.
Krūties vėžio diagnostika
Užčiuopus darinius vienoje ar abejose krūtyse, atsiradus krūtų dydžio, formos, asimetrijos požymių, spenelių spalvos ar išskyrų pokyčių, padidėjusių pažastų limfmazgių, rekomenduojama registruotis šeimos gydytojo konsultacijai, kuris įvertinęs paciento skundus, atlikęs krūtų apžiūrą ir apčiuopą, paskirs atlikti tolimesnius tyrimus, krūtų ultragarsinį arba mamografinį tyrimą, diagnozės patikslinimui.
Jaunoms moterims, iki 40 metų amžiaus, rekomenduojamas ultragarsinis tyrimas, kadangi jų krūtyse vyrauja tankus liaukinis audinys, kuris prastai praleidžia rentgeno spindulius ir yra jautrus jonizuojančiai spinduliuotei. Ultragarsinio tyrimo metu nenaudojama žalinga radioaktyvi spinduliuotė, todėl šis tyrimas gali būti atliekamas ir besilaukiančioms, ir krūtimi žindančioms moterims.
Vyresnio amžiaus moterims, ypač po menopauzės, pirmiausia rekomenduojama mamografija, kadangi jų krūtyse yra daugiau rentgeno spinduliams pralaidaus riebalinio audinio.
Krūties vėžio gydymas
Krūtų vėžys gydomas keliais būdais. Tai priklauso nuo jo rūšies ir išplitimo. Pacientams, sergantiems krūties vėžiu, dažnai taikomas daugiau nei vienas gydymo būdas. Tai gali būti:
- Krūties vėžio operacija – operacija, kurios metu pašalinamas vėžinis audinys.
- Chemoterapija – specialių vaistų naudojimas vėžinėms ląstelėms mažinti arba naikinti.
- Hormonų terapija – vėžio gydymo būdas, kuriuo pašalinami, blokuojami arba į organizmą pridedami specifiniai hormonai.
- Biologinė terapija – navikų gydymo vaistais būdas, veikiantis specifinius taikinius naviko ląstelėse.
- Krūties vėžio spindulinis gydymas (radioterapija) – vėžio gydymo būdas, kurio metu naudojama didelės energijos jonizuojanti spinduliuotė (rentgeno, gama spinduliai ir kita).
Krūties vėžio prevencija:
Siekiant sumažinti krūties vėžio riziką, svarbu keisti gyvenimo būdą:
- Rizikos veiksnių koregavimas: fizinio aktyvumo didinimas, antsvorio mažinimas alkoholio vartojimo mažinimas arba atsisakymas, rūkymo atsisakymas.
- Reguliari savityra: kiekviena moteris nuo 20 metų kas mėnesį (geriausia – tarp 7 ir 10 ciklo dienos, skaičiuojant nuo pirmos menstruacijų dienos) turėtų atlikti savityrą. Toms, kurioms nėra menstruacijų, arba besilaukiančioms moterims, tikrintis reikėtų reguliariai, pavyzdžiui, pirmą kiekvieno mėnesio dieną.
- Krūtų savityros informacinis plakatas ir įrašas:
https://www.youtube.com/watch?v=VfTg2GpWX-M
- Krūties vėžio prevencijos programa –Lietuvoje vykdoma krūties vėžio prevencijos programa, kuri yra skirta moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai). Joms 1 kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas. Šeimos gydytojas išduoda siuntimą mamografiniam tyrimui atlikti. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Prireikus šeimos gydytojas išduoda siuntimą krūtų ultragarsiniam tyrimui arba gydytojo specialisto konsultacijai. Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms, tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Šeimos gydytojos Robertos Lakštinytės patarimai ir informacija yra vertingi ne tik šiandien, bet ir kiekvieną dieną, kai rūpinamės savo sveikata ir siekiame išlikti informuoti. Primename, kad ankstyvas ligos nustatymas gali išgelbėti gyvybes, todėl nesidrovėkite konsultuotis su gydytoju iškilus bet kokiems klausimams dėl savo krūtų sveikatos.
Registracija konsultacijai:
Internetu:
Telefonu: +370 37 403 900
Naudoti šaltiniai:
https://www.nationalbreastcancer.org/breast-self-exam/
https://www.youtube.com/watch?v=VfTg2GpWX-M
https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/
https://www.freepik.com/free-photos-vectors/breast-cancer-ribbon
No Comments
Sorry, the comment form is closed at this time.