Osteoporozė – „tylioji“ kaulų liga: ką turėtumėte žinoti?

Osteoporozė – „tylioji“ kaulų liga: ką turėtumėte žinoti?

Spalio 20-ąją minime Tarptautinę osteoporozės dieną, kurios tikslas – informuoti visuomenę apie šią „tyliąją“ kaulų ligą, kurios simptomai dažnai nepasireiškia iki pirmojo lūžio. Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio gydytoja endokrinologė Lina Radzevičienė dalijasi žiniomis apie osteoporozės vystymosi procesus, rizikos veiksnius, simptomus bei prevencijos būdus.

Kas yra osteoporozė?

Osteoporozė – tai kaulinio audinio liga, pasireiškianti kaulų masės sumažėjimu ir jų struktūros pokyčiais, kurie didina trapumo ir lūžių riziką. Pasak gydytojos Linos Radzevičienės, šią ligą lemia kaulo atsinaujinimo (remodeliavimo) sutrikimai, kuomet kaulų statyba ir ardymas išsibalansuoja. Kaulai tampa trapūs, o jų lūžiai gali įvykti net ir dėl nedidelių traumų. Suaugusio žmogaus kaulas sudarytas iš 50 proc. vandens, 25 proc. mineralinių ir 25 proc. organinių medžiagų. Vaikų kauluose organinių medžiagų yra daugiau nei neorganinių, todėl jų kaulai yra lankstesni, rečiau lūžta, o lūžę greičiau suauga. Kaulų kokybė priklauso nuo sukauptos didžiausios kaulų masės jaunystėje, kuri kaupiama iki 27-32 metų, vėliau svarbu ją išlaikyti, nes su amžiumi ji mažėja ir gali pasiekti lūžių riziką.

Osteoporozės rizikos veiksniai

Gydytoja Lina pabrėžia, kad osteoporozės rizika susijusi su daugeliu veiksnių. Pirmiausia, genetiniai veiksniai, kurie sudaro net 80% tikimybės. Be to, labai svarbūs ir gyvenimo būdo veiksniai, pavyzdžiui, mityba ir fizinis aktyvumas, ypač vaikystėje ir jaunystėje. Riziką didina ir menopauzė moterims bei amžius – vyresnės nei 65 metų moterys ir vyresni nei 70 metų vyrai yra ypač pažeidžiami.

Osteoporozės riziką sukeliantys klinikiniai veiksniai:

• Amžius (vyresnė kaip 65 metų amžiaus moteris ir vyresnis kaip 70 metų amžiaus vyras);
• Moteriška lytis;
• Anksčiau patirtas osteoporozinis lūžis;
• Ne trumpiau kaip 3 mėnesius tęsiamas gydymas gliukokortikoidais (ne mažesne kaip 5 mg  prednizolono paros doze ir kt.);
• Diagnozuotas reumatoidinis artritas;
• Ankstyva menopauzė (jaunesnėms nei 45 m. moterims);
• Mažas kūno masės indeksas (ne didesnis nei 19 kg/m²);
• Buvęs šlaunikaulio lūžis tėvams;
• Dažnas alkoholio vartojimas (daugiau kaip 3 standartiniai alkoholio vienetai per dieną) ir rūkymas.

Įvertinus osteoporozės riziką, vertinama rizika griūti, nes dauguma osteoporozinių lūžių yra griuvimo pasekmė.

Griuvimo rizikos veiksniai:

• Amžius (vyresnis kaip 80 metų amžiaus asmuo);
• Buvę griuvimai per pastaruosius 12 mėnesių;
• Susilpnėjusi klausa, dėl kurios sutrinka pusiausvyra ir koordinacija;
• Pablogėjusi rega, sutrikdanti pusiausvyrą ir koordinaciją;
• Psichotropinių vaistų, dėl kurių gali sutrikti pusiausvyra ir koordinacija, vartojimas;
• Atramos-judamojo aparato, nervų ir kitų sistemų ligos ar sveikatos sutrikimai, sutrikdantys pusiausvyrą ar koordinaciją.

Pagrindiniai simptomai ir diagnozavimas

Osteoporozė dažnai neturi aiškių simptomų iki lūžio, todėl ją vadina „tyliąja“ liga. Pirmasis ženklas gali būti kaulo lūžis. Osteoporozinis lūžis yra sisteminės kaulų ligos – osteoporozės pasekmė, t. y. lūžis, kuris įvyksta savaime arba dėl mažos energijos traumos (griūvant iš savo ūgio), be to, šis lūžis priežastiniu ryšiu nesusijęs su piktybiniu ar kitu procesu kaule. Lūžis pasireiškia skausmu, kuris gali būti ūmus ir trukti 4–6 savaites. Vis dėlto neretai stuburo slankstelių kompresiniai lūžiai būna nedidelio laipsnio, nesukeliantys skausmo, todėl dažnai lieka nediagnozuoti. Kaip žinoma, patyrus vieno slankstelio lūžį, per keletą metų dažniausiai lūžta ir greta esantys slanksteliai, todėl mažėja ūgis, pakinta laikysena, atsiranda stuburo deformacijų sutrinka mobilumas, judrumas, pakinta eisena, ima varginti lėtinis skausmas.

Diagnozavimui dažniausiai naudojama dvisrautė radioabsorbciometrija (DXA), kuri leidžia išmatuoti kaulų mineralų tankį. Kuo mažesnis kaulų tankis, tuo didesnė osteoporozės rizika. Vertinama stuburo L1-L4 slankstelių srities, bendro šlaunikaulio arba šlaunikaulio kaklo T lygmuo. Mažiausias iš šių trijų matavimo vietų T lygmuo ir yra diagnostinis kriterijus.

T lygmuo –  tiriamojo asmens kaulų mineralų tankio nuokrypis nuo maksimalaus jaunų, sveikų, tos pačios lyties asmenų kaulų mineralų tankio vidurkio, išreikšto standartinio nuokrypio skaičiumi.

• Normali kaulų masė – jei T lygmuo tarp +1,0 ir -0,9.
• Osteopenija (sumažinta kaulų masė) – jei T lygmuo tarp -1,0 ir -2,4.
• Osteoporozė – jei T lygmuo lygus arba mažesnis kaip -2,5.

Šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas, kurio profesinė kvalifikacija leidžia diagnozuoti ir gydyti osteoporozę, įtaręs osteoporozę, įvertina klinikinius lūžių ir griuvimo rizikos veiksnius

Osteoporozės diagnozė patvirtinama įvertinus:

• Klinikinius osteoporozės rizikos veiksnius.
• Griuvimo veiksnius.
• Kaulų mineralų tankio tyrimą DXA metodu.
• Krūtininės ir juosmeninės stuburo dalių rentgenogramas.
• Laboratorinius tyrimus.

Kaip užkirsti kelią osteoporozei?

Gydytoja Lina Radzevičienė akcentuoja, kad osteoporozės prevencija turėtų prasidėti dar vaikystėje, užtikrinant tinkamą kalcio ir vitamino D vartojimą, fizinį aktyvumą. Net ir suaugus, galima stiprinti kaulus tinkamai maitinantis, įtraukiant į kasdienę rutiną fizinę veiklą ir vengiant traumų.

Patarimai kaip apsisaugoti nuo osteoporozės:

• Mityba: Valgykite maistą, kuriame gausu kalcio (pieno produktai, žaliosios daržovės) ir vitamino D (mėsa, žuvis, ikrai, sviestas, kiaušinių tryniai). Liesuose pieno produktuose yra pakankamai kalcio, net daugiau nei riebiuose. Jei žmogus vartoja mažai pieno produktų, jis turėtų gauti kalcio iš kitų šaltinių: žuvies konservų, kuriuose yra minkštų kaulų, turinčių kalcio, taip pat iš brokolių, špinatų, kitų tamsiai žalių lapinių daržovių.
• Fizinis aktyvumas: Bent 30 minučių kasdienės fizinės veiklos padeda stiprinti kaulus. Kasdieninį aktyvumą galima padidinti – nesinaudojant liftu, o lipant laiptais, einant pasivaikščioti, į artimiausią parduotuvę einant pėsčiomis ir kt. Fizinis aktyvumas mažina osteoporozės riziką ir stabdo jos progresavimą. Kaulų retėjimui stabdyti ir kritimų rizikai mažinti labiausiai tinka fiziniai pratimai, stiprinantys raumenis, lavinantys ištvermę bei pusiausvyrą. Tačiau sergant osteoporoze reikėtų vengti didelių krūvių.
• Gyvenimo būdas: Venkite rūkymo ir per didelio alkoholio vartojimo, nes šie veiksniai trukdo kalcio įsisavinimui. Rūkymas mažina kalcio pasisavinimą žarnyne ir estrogenų gamybą. Rūkančioms moterims anksčiau prasideda menopauzė.
• Traumų prevencija: Ypač vyresniame amžiuje, venkite pavojingų situacijų ir būkite atsargūs eidami slidžiais paviršiais.

Gydytoja Lina ragina atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius ir atlikti prevencinius tyrimus, kad būtų galima anksti diagnozuoti osteoporozę ir išvengti skaudžių lūžių.