Svarbiausia – vėžio profilaktika ir ankstyva diagnostika

Svarbiausia – vėžio profilaktika ir ankstyva diagnostika

Šią savaitę minima Tarptautinė vėžį išgyvenusių žmonių savaitė (angl. National Cancer Survivors Week). Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio šeimos gydytoja Roberta Lakštinytė dalinasi svarbia informacija apie vėžio prevencijos programas ir profilaktikos svarbą.

„Vėžys – tai liga, kurios metu kūno organus ir audinius sudarančios ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis ir ilgainiui susiformuoja navikas. Navikai būna gerybiniai arba piktybiniai. Sergamumas piktybiniais navikais ir mirtingumas nuo jų yra viena aktualiausių problemų sveikatos srityje“, – teigia šeimos gydytoja Roberta Lakštinytė.

Vėžio profilaktika (prevencija) – tai priemonių, padedančių saugoti, stiprinti ir atkurti sveikatą bei išvengti vėžio ligos visuma. Antrinė vėžio profilaktika apima ankstyvą ikinavikinių pokyčių organuose nustatymą (diagnostiką) ir jų veiksmingą gydymą. „Svarbu tai, kad ikinavikiniai organų pokyčiai ir net ankstyvasis vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų ar sveikatos sutrikimų, tad atrankinės patikros programos padeda išvengti vėžio ar padidina susirgusiųjų galimybę išgyti“, – pabrėžia šeimos gydytoja Roberta Lakštinytė.

Šiuo metu Kauno miesto poliklinikoje vykdomos keturios vėžio patikros prevencinės programos – krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžio. Vėžio patikros programos finansuojamos PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) lėšomis, todėl drausti privalomuoju sveikatos draudimu asmenys, atitinkantys programų kriterijus, gali jomis naudotis nemokamai. Norint dalyvauti programoje, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas. Šeimos gydytojas išduoda siuntimą mamografiniam tyrimui atlikti, o rezultatus praneša gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Jei reikia, šeimos gydytojas išduoda siuntimą krūtų ultragarsiniam tyrimui arba gydytojo specialisto konsultacijai.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų. Moterims nuo 25 iki 34 metų kas trejus metus atliekamas citologinis tepinėlis. Moterims nuo 35 iki 59 metų kas penkerius metus atliekamas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimas ir citologinis tepinėlis skystoje terpėje, jei AR ŽPV tyrimas teigiamas. Gavus rezultatus, gali būti atliekama biopsija diagnozės patvirtinimui.

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų. Kartą per dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testas neigiamas, programa kartojama po dvejų metų. Jei teigiamas, šeimos gydytojas išduoda siuntimą gydytojui specialistui. Kolonoskopija ir biopsija patvirtina arba paneigia storosios žarnos vėžio diagnozę.

Prostatos vėžio prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų šeimoje yra sirgusių prostatos vėžiu. Periodiškai atliekamas PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą urologui, kuris prireikus atlieka biopsiją.

„Pacientai, kurie nepatenka į konkrečioje programoje nustatyto amžiaus grupę, tačiau jaučia kokius nors simptomus ir nerimauja dėl savo sveikatos būklės, reikėtų neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs sveikatos būklę, jis skirs reikiamus tyrimus, kad nustatytų negalavimų priežastį ir pradėtų gydymą, bei prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą“, – pataria šeimos gydytoja Roberta Lakštinytė.

Siekiant informuoti žmones, ko galėtų imtis, kad sumažėtų vėžio vystymosi ir susirgimo juo rizika, parengtas Europos kovos su vėžiu kodeksas.

EUROPOS KOVOS SU VĖŽIU KODEKSAS:

12 būdų, kaip sumažinti riziką susirgti vėžiu:

1. Nerūkykite. Nevartokite tabako jokia forma.
2. Pasirūpinkite, kad Jūsų namuose nebūtų tabako dūmų. Remkite kovos su rūkymu politiką savo darbo vietoje.
3. Rūpinkitės, kad jūsų svoris būtų tinkamas.
4. Kasdien judėkite. Kuo mažiau sėdėkite.
5. Sveikai maitinkitės:
   • Valgykite daug viso grūdo gaminių, ankštinių augalų, daržovių ir vaisių.
   • Mažiau vartokite kaloringų maisto produktų (kuriuose daug cukraus ar riebalų) ir venkite saldžiųjų gėrimų.
   • Venkite perdirbtos mėsos, vartokite mažiau raudonos mėsos ir produktų, kuriuose daug druskos.
6. Jei vartojate alkoholį, ribokite jo kiekį. Alkoholio atsisakymas padeda sumažinti vėžio riziką.
7. Venkite per daug saulės, ypač saugokite nuo jos vaikus. Naudokitės apsaugos nuo saulės priemonėmis. Nesilankykite soliariumuose.
8. Darbo vietoje laikykitės sveikatos saugos nurodymų, kad apsisaugotumėte nuo vėžį sukeliančių medžiagų.
9. Išsiaiškinkite, ar namuose jus veikia didelės gamtinio radono koncentracijos sukeliama apšvita. Jei koncentracija didelė, imkitės veiksmų jai sumažinti.
10. Moterims:
    • Žindymas mažina motinos riziką susirgti vėžiu. Jei galite, savo kūdikį maitinkite krūtimi.
    • Dėl pakaitinės hormonų terapijos padidėja tam tikrų formų vėžio rizika. Ribokite naudojimąsi šia terapija.
11. Skiepykite savo vaikus nuo:
    • hepatito B (rekomenduojama naujagimiams)
    • žmogaus papilomos viruso (ŽPV) (rekomenduojama mergaitėms ir berniukams).
12. Dalyvaukite:
    • storosios žarnos vėžio
    • krūties vėžio
    • gimdos kaklelio vėžio
    • prostatos vėžio atrankinės patikros programose.

Kviečiame tapti šeimos gydytojos Robertos Lakštinytės pacientais! Tai padaryti galite:

• Atvykus į Dainavos padalinio registratūrą (Pramonės pr. 31, Kaunas). Tel. pasiteiravimui +370 37 403 900
• arba internetu https://kaunopoliklinika.lt/pacientams/kaip-prisirasyti-prie-poliklinikos/