Emocinė sveikata

Emocinė sveikata

Kauno miesto poliklinikoje pacientus konsultuoja gyvensenos medicinos specialistės, kurios pataria, kaip pradėti gyventi sveikiau, numesti svorio, sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir kaip pagerinti emocinę savijautą.

Emocinė sveikata yra esminė visapusiškos gerovės dalis, apimanti gebėjimą suvokti, valdyti ir išreikšti savo emocijas. Sveika emocinė būklė leidžia efektyviai susidoroti su kasdienio gyvenimo iššūkiais, kurti stiprius tarpasmeninius santykius ir priimti prasmingus sprendimus. Tai taip pat reiškia gebėjimą išlikti atspariu sunkių situacijų metu ir išlaikyti pozityvų požiūrį į gyvenimą. Emocinė sveikata skatina asmeninį augimą ir savirealizaciją, todėl jos puoselėjimas yra būtinas kiekvieno žmogaus gerovei.

Priežastys, galinčios suprastinti emocinę sveikatą, yra įvairios ir tarpusavyje susijusios:

• Nuolatinis stresas: darbo, asmeninių santykių ar finansiniai sunkumai gali kelti didelę įtampą.
• Trauminiai įvykiai: netektys, avarijos ar smurtas gali sukelti ilgalaikį emocinį diskomfortą ir psichikos sutrikimus.
• Socialinė izoliacija ir vienatvė: ypač kai trūksta palaikančių socialinių ryšių, galoi dar labiau pabloginti emocinę būseną.
• Fizinės sveikatos problemos: lėtinės ligos, miego trūkumas ir netinkama mityba prisideda prie emocinės sveikatos blogėjimo.
• Dideli gyvenimo pokyčiai: skyrybos ar darbo netekimas sukelia didelį emocinį stresą.
• Subalansuoto gyvenimo stoka: per didelis darbo krūvis ir nepakankamas poilsis lemia perdegimą.
• Priklausomybės: alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų vartojimas daro žalingą poveikį emocinei gerovei.

Streso neigiamos pasekmės:

• Fizinės sveikatos problemos: širdies ligos, hipertenzija, kraujotakos sutrikimai, imuninės sistemos susilpnėjimas, kuris padidina riziką susirgti įvairiomis infekcijomis ir lėtinėmis ligomis, virškinimo problemos – dirgliosios žarnos sindromas, skrandžio opaligė.
• Psichologinės problemos: nerimo sutrikimai, depresija, įvairios emocinės krizės, elgesio ir socialinių santykių pablogėjimas (stresas gali sukelti dirglumą, pykčio protrūkius, ir sumažinti gebėjimą susikaupti bei efektyviai dirbti).
• Neigiami streso valdymo būdai: alkoholio ar narkotikų vartojimas, rūkymas, persivalgymas, kurie tik dar labiau pablogina žmogaus būklę.
• Ilgalaikės pasekmės: chroniškas nuovargis, išsekimas, sumažėjusi gyvenimo kokybė ir bendras laimės pojūtis.

Svarbu atpažinti streso simptomus ir ieškoti būdų jį valdyti, siekiant išvengti šių žalingų pasekmių ir palaikyti gerą fizinę bei psichologinę sveikatą.

Emocinę sveikatą galima pagerinti taikant įvairius metodus:

• Fizinis aktyvumas: bėgimas, plaukimas, joga ar pilatesas skatina endorfinų – geros nuotaikos hormonų – išsiskyrimą, mažina kortizolio lygį, streso hormono lygį, skatina naujų neuronų augimą ir gerina smegenų plastiškumą, kas gali padėti sumažinti depresijos simptomus.
• Progresyvus raumenų atsipalaidavimas (PRA): efektyvi technika, mažinanti stresą ir nerimą bei pagerinant emocinę sveikatą. PRA technika susideda iš laipsniško raumenų grupių įtempimo ir atpalaidavimo. Tai apima sistemingą kiekvienos raumenų grupės įtempimą kelioms sekundėms, po to lėtą jų atpalaidavimą. Ši technika padeda žmonėms labiau suvokti savo kūno būseną ir greičiau pastebėti, kai pradeda kauptis įtampa.
• Meditacija: mažina nerimą ir depresiją, didina serotonino ir dopamino kiekį, kuris prisideda prie geresnės nuotaikos ir bendros psichinės gerovė, stiprina savivertę ir savimonę, skatindama pozityvią savirefleksiją ir gyvenimo prasmės pajutimą.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET): padeda  identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis, elgesio įpročius ir įsitikinimus, kurie prisideda prie jų emocinių sunkumų.
• Kokybiškas miegas: reguliari miego rutina, patogi miego aplinka ir vengimas elektroninių prietaisų prieš miegą.
• Subalansuota mityba: turtinga vaisiais, daržovėmis, pilno grūdo produktais ir sveikais riebalais – padeda palaikyti energijos lygį ir sumažinti stresą.
• Malonumą teikiantys pomėgiai: meno kūrimas, muzika, sodininkystė ar vaikščiojimas gamtoje.
• Dėkingumo praktika: dienoraščio rašymas apie dalykus, už kuriuos esate dėkingi, kad sustiprintumėte teigiamus jausmus.
• Asmeninių ribų nustatymas: gebėjimas sakyti „ne“, siekiant apsisaugoti nuo perdegimo ir per didelio streso.

Jei emocinė būsena blogėja, nebijokite kreiptis į psichologą ar kitą specialistą, kuris gali suteikti profesionalią pagalbą ir padėti rasti tinkamus sprendimus.

Streso valdymas yra procesas, reikalaujantis pastangų ir nuolatinio dėmesio, tačiau naudojantis tinkamais įrankiais ir strategijomis, galima sumažinti jo neigiamą poveikį mūsų gyvenimui.

Straipsnį parengė gyvensenos medicinos specialistė Ieva Eva Skrebutėnaitė

R.Zakšensko / „Kauno diena“ nuotr.