Autizmas: simptomai ir kodėl svarbi ankstyva diagnostika?

Autizmas: simptomai ir kodėl svarbi ankstyva diagnostika?

Balandžio 2 d. minima Pasaulinė autizmo supratimo diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į autizmą, kaip į sparčiai plintantį sveikatos sutrikimą, paskatinti ankstyvą diagnostiką bei pagalbą.

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) – tai neurologinė būklė, pasireiškianti sunkumais socialinės komunikacijos, verbalinio ir neverbalinio bendravimo, elgesio, sensorinės integracijos ir pažintinių procesų srityse. Pirmieji autizmo požymiai išryškėja 18-24 mėnesių amžiuje, tačiau lengvesnės autizmo formos gali likti nepastebėtos.

Autizmo atsiradimą lemia genetiniai bei aplinkos veiksniai ankstyvuoju vaisiaus vystymosi laikotarpiu. Pastaraisiais metais pradėta kalbėti apie virtualų, arba kitaip – ekraninį autizmą. 2018 m. Rumunų psichologas Marius Zamfir atlikęs tyrimą pastebėjo, kad 0-3 m. amžiaus vaikai, kurie prie išmaniųjų įrenginių praleido daugiau nei 4 val. per dieną, elgiasi ir bendrauja panašiai kaip vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą. Visgi tiesioginės autizmo priežastys lieka nenustatytos.

Paskutiniais dešimtmečiais ASS atvejų palaipsniui daugėja ir autizmas diagnozuojamas maždaug 1 iš 100 vaikų – keturis kartus dažniau berniukams lyginant su mergaitėmis. Manoma, kad dėl netipinio pasireiškimo ir autistiškų bruožų maskavimo, mergaičių autizmas dažnai lieka neatpažintas.

Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio šeimos gydytoja Evelina Stankevičiūtė sako, kad ankstyva autizmo diagnostika svarbi, kad galėtume padėti vaikui atsiskleisti saugioje, supratingoje ir priimančioje aplinkoje. Kita vertus, autizmo diagnostika gana sudėtinga. Būklę reikia vertinti kompleksiškai ir diferencijuoti su kitais įvairiapusiais raidos sutrikimais.

Autizmui būdingas kalbos sutrikimas, sunkumai socialinėse situacijose ir komunikacijoje:

• vėluojanti kalbos raida;
• kalbėjimas pavieniais žodžiais, o ne pilnais sakiniais;
• neįprastas balso tembras, intonacija kalbant;
• nereagavimas į kvietimą vardu;
• nesugebėjimas palaikyti socialinės situacijos kontekste adekvataus akių kontakto, veido išraiškos ir gestikuliavimo;
• sunkumai bendraujant su bendraamžiais;
• vaikas gali nesišypsoti kalbinamas, nesuvokti kito veido išraiškos, kūno kalbos;
• autistiški vaikai gali viską suprasti tiesiogiai, turėti sunkumų suprantant humorą, metaforas.

Būdingas specifinis elgesys, pomėgiai ir veikla, pasireiškia sensorinės problemos:

• pasikartojantys stereotipiniai judesiai (pvz., spragsėjimas pirštais, plasnojimas rankomis, lingavimas pirmyn atgal, šokinėjimas);
• garsų ar frazių kartojimas;
• struktūros, rutinos poreikis, naujų situacijų, pokyčių vengimas;
• neįprasti, ribotos vaizduotės žaidimai: vaikas domisi daiktų detalėmis (pvz. suka mašinėlės ratus); daiktus, žaislus dėlioja į liniją, atidarinėja uždarinėja duris, įjungia išjungia šviesą; vaikui gali būti sunku įsitraukti į siužetinius, apsimestinius žaidimus (pvz. maitinti lėlę, žaisti šeimą);
• stiprus reagavimas į sensorinius dirgiklius (triukšmą, tekstūrą, prisilietimus, kvapus), pvz. vaikas gali girdėti viską vienu metu, valgyti tik tam tikros temperatūros ar konsistencijos maistą; būdingas ir mažesnis jautrumas tam tikriems dirgikliams;
• perdėtas dėmesys detalėms, neįprasti pomėgiai, intensyvus domėjimas konkrečia tema (pvz. kolekcionavimu, gyvūnais, menu, mokslu);

„Svarbu suprasti, kad nėra dviejų žmonių, kurių simptomai būtų absoliučiai vienodi. Kiekvienas vaikas ar suaugęs asmuo yra individualus ir jų autizmo raiška gali kardinaliai skirtis“, – primena šeimos gydytoja E.Stankevičiūtė.

Lietuvoje autizmo diagnozė suaugusiems asmenims įteisinta tik 2015 metais. Iki tol vaikams, turintiems autizmą, sukakus 18 metų autizmo diagnozė būdavo keičiama šizofrenijos ar kita. Deja, suaugusieji vis dar nueina ilgą kelią, kol randa atsakymą į klausimą, kodėl jie yra kitokie kitokie nei dauguma „neurotipinių“ žmonių ir kol būna patvirtinama teisinga – autizmo diagnozė.

„Nereikėtų vengti ar paniškai bijoti autizmo diagnozės. Jeigu Jums kyla abejonių dėl vaiko raidos ar pastebėjote autizmo požymius, visada kreipkitės į šeimos gydytoją ir prašykite siuntimo dėl vaiko ištyrimo pas atitinkamus raidos specialistus, nes taip savo vaikui galėsite suteikti efektyviausią pagalbą“, – pataria Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio šeimos gydytoja Evelina Stankevičiūtė ir kviečia nedelsti.

Kviečiame tapti šeimos gydytojos Evelinos Stankevičiūtės pacientais! Tai padaryti galite:

• Atvykus į Dainavos padalinio registratūrą (Pramonės pr. 31, Kaunas). Telefonas pasiteiravimui (8 37) 403 900
• arba internetu https://kaunopoliklinika.lt/…/kaip-prisirasyti-prie…/