Judėkime, kad būtume sveikesni!

Judėkime, kad būtume sveikesni!

Nuo šio rudens Kauno miesto poliklinikos darbuotojai rodo pavyzdį pacientams pradėdami dieną sveikatinimo mankšta. „Puiki dienos pradžia ir tobula savijauta visą dieną“, – sako  prieš darbą  susirenkantys pasportuoti darbuotojai. Dėkojame Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio kineziterapeutui Andriui Kunstui už gražią iniciatyvą.

Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio kineziterapeutas Andrius  Kunstas  primena, kad vadovaujantis PSO rekomendacijomis, suaugusiems 18-64 metų žmonėms rekomenduojama vidutinio intensyvumo fizinė veikla nuo 150 iki 300 minučių arba didelio intensyvumo veikla nuo 75 iki 150 minučių per savaitę.

Mokslininkai teigia, kad bent 5 dienas per savaitę reikėtų užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla ir tam skirti ne mažiau kaip po 30 minučių. Ši veikla gali būti išskirstyta 2×15 min arba 3×10 min. Rekomenduojama, kad fizinė veikla truktų ne trumpesniais  nei 10 minučių intervalais. 18-64 metų amžiaus asmenys, norintys pasiekti dar geresnius rezultatus, turėtų fizinės veiklos trukmę padidinti iki 60 minučių, jei veikla vidutinio intensyvumo, arba padidinti iki 30 minučių, jei užsiėmimas didelio fizinio intensyvumo. Amžiui didėjant ir raumenų jėgai  ir  masei mažėjant, rekomenduojama bent 2 kartus per savaitę užsiimti veikla, kuri stiprintų stambiųjų raumenų grupių jėgą. Kadangi suaugusieji ilgąją dienos laiko dalį praleidžia darbe, patariama riboti laiką pasyviai sėdint, o į darbotvarkę įtraukt pratimus ar bet kokią kitą fizinę veiklą.

Skirtingo amžiaus asmenys turi skirtingas fizinio pajėgumo galimybes, dėl to svarbu žinoti, kokio intensyvumo ir kokios trukmės fizines veiklas reikia atlikti, norint gauti teigiamą naudą tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Norint pasiekti geriausių rezultatų ir nepakenkti sveikatai, derėtų paisyti nustatytų fizinio aktyvumo rekomendacijų pagal amžių. Sergant  lėtinėmis  ligomis dėl  fizinio  krūvio sportuojant  visada geriausia  pasitarti  su  kineziterapeutu.

Moksliniais  tyrimais  yra  įrodyta, kad asmenys, užsiimantys fizine veikla, sumažina mirtingumo riziką nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, tam tikrų vėžio formų, sumažina riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu, padidina kaulų tankį, pagerina psichikos sveikatą ir sumažina nerimo bei depresijos simptomus, o taip pat pagerina ir pažintinės funkcijas ir miegą. Fizinė veikla veikia ir kaip prevencinė, ir  kaip svarbiausia viršsvorio ir nutukimo mažinimo priemonė.