Vaikų miego sutrikimai
Miegas labai svarbus žmogaus organizmui. Nors mes gyvename nuolat skubančioje visuomenėje, kuri nebeįvertina miego svarbos, turime nepamiršti, kad miego trūkumas sukelia daugybę problemų: elgesio, emocijų, mokymosi sutrikimus, dėmesio stoką ir pan. Kiek valandų per parą vaikas turi miegoti? Kodėl kūdikis dažnai prabunda naktį bei kokios vaikų užmigimo problemos, – pasakoja Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio gyd. vaikų neurologė Alma Januškevičienė.
Vaikų miego ypatumai
Vaikų miegas skiriasi nuo suaugusiųjų. Keičiantis miego stadijoms arba paviršinio miego metu vaikas gali prabusti. Kol miegas tik formuojasi, vaikas gali prabusti daug kartų per naktį. Vaiko miegas toks kaip suaugusio žmogaus tampa tik 7-9 gyvenimo metais.
Kiek valandų per parą vaikas turi miegoti?
Žemiau pateiktoje lentelėje nurodytas vidutiniškas vaiko dienos ir nakties miego poreikis, priklausomai nuo vaiko amžiaus. Bet kiekvieno vaiko miego poreikis yra individualus, todėl pateiktos normos yra tik orientacinės.
Amžius
|
Nakties miegas (val.) | Dienos miegas (val.) | Paros miegas (val.) |
1 mėnuo | 8,5 | 7,5 | 16 |
3 mėnesiai | 6-10 | 5-9 | 15 |
6 mėnesiai | 10-12 | 3-4,5 | 14,5 |
9 mėnesiai | 11 | 3 (2)* | 14 |
12 mėnesių | 11 | 2,5 (2) | 13,5 |
18 mėnesių | 11 | 2,5 (1-2) | 13,5 |
2 metai | 11 | 2 (1) | 13 |
3 metai | 10,5 | 1,5 (1) | 12 |
* skliausteliuose pažymėti dienos miego kartai
Kodėl kūdikis dažnai prabunda naktį?
Kūdikis gali dažnai prabusti, jei jis:
- gimė neišnešiotas arba jo mamos gimdymas buvo sunkus, komplikuotas
paveldėjo atitinkamą temperamentą - yra maitinamas krūtimi (krūtimi maitinami kūdikiai prabunda dažniau, nes motinos pienas suvirškinamas greičiau)
- yra alkanas (kūdikiai iki 4-6 mėn. nori valgyti naktį)
- jaučia diskomfortą (per karšta, per šalta, nori gerti, šlapia lova)
- serga (alergija, šlapimo takų infekcija ir kt.)
- šeimoje yra stresinė situacija
- vaiko mama serga depresija ar kita psichikos liga
Užmigimo problemos
Vaikui normalu prabusti keletą kartų per naktį ir, net neperėjus į pilną būdravimo fazę, vėl užmigti. Kartais vaikas nesugeba užmigti pats. Jis nori būti nešiojamas, supamas ir pan. Jei vaikas įpranta prie šitų ritualų, jis gali prabudęs jų reikalauti. Jei tėvai nori, kad vaikas išmoktų užmigti pats, jiems reikės šiek tiek pasistengti kol vaikas to išmoks.
Atsiskyrimo nerimas
Jau 8-9 mėn. kūdikis suvokia apie tėvų egzistavimą, netgi jų nematydamas. O kai kurie vaikai, jaučiasi nesaugūs net iki 3-4 metų, jeigu jų tėvai pradingsta iš regėjimo lauko. Miegas jiems kelia siaubą, nes užmigę jie nebematys mamos. Todėl tokie vaikai visais įmanomais būdais priešinsis užmigimui.
Naktinės baimės
Naktinės baimės pasireiškia neilgai trukus po užmigimo. Vaikas staiga pabunda (bet nepilnai), verkia, būna išsigandęs, sutrikęs, nesiorientuoja aplinkoje. Gali neatpažinti savo tėvų, blaškytis, kalbėti ar vaikščioti. Po to užmiega, dažniausiai pilnai ir neprabudęs, o ryte nieko neprisimena. Šį sutrikimą gali sukelti pervargimas, stresas ar įvairios ligos.
Naktiniai košmarai
Naktiniai košmarai pasireiškia po užmigimo praėjus daugiau kaip 4 valandom. Vaikas prabunda išsigandęs, gali verkti. Ryte prisimena kas vyko naktį ir gali papasakoti ką sapnavo. Atsiranda baimė vėl užmigti, kad sapnas nepasikartotų. Priežastys tos pačios kaip ir naktinių baimių.
Lunatizmas (vaikščiojimas miegant)
Labiau būdingas vyresniems (daugiau kaip 6 m.) vaikams. Tai nevisiško prabudimo būsena, kurios metu įmanoma iš dalies tikslinga veikla. Ryte vaikas nakties įvykių neprisimena. Dažniausiai šis sutrikimas yra genetiškai paveldimas kaip ir kalbėjimas miego metu. Rekomenduojama pasirūpinti lunatikuojančio vaiko saugumu: jis gali išeiti pro duris, išlipti pro langą ar nukristi nuo laiptų.
Bruksizmas (griežimas dantimis)
Vaikai naktį griežia dantimis dėl įvairių priežasčių: dėl netaisyklingo sąkandžio, ausų, dantų problemų ir pan. Hiperaktyviems vaikams bruksizmą gali sukelti nerimas, stresas, įtampa, slopinamas pyktis ar frustracija.
Neramių kojų sindromas ir kiti ritminiai sutrikimai
Kartais vaikas miegodamas linguoja galvą arba supasi visu kūnu. Manoma, kad šie judesiai atsiranda, pereinant iš vienos miego stadijos į kitą. Staigūs nevalingi galūnių judesiai miego metu – fiziologinės naktinės mioklonijos, kurių gydyti nereikia. Kartais kojų judesiai miego metu pasireiškia esant neramių kojų sindromui. Tuomet vaikas jaučia nemalonius pojūčius kojose- badymą, dilgsėjimą ar pan.
Miego apnėja
Apnėja yra trumpalaikis kvėpavimo sustojimas. Dažniausia obstrukcinės miego apnėjos priežastis yra kliūtis viršutiniuose kvėpavimo takuose (padidėjusios tonzilės arba adenoidai, nosies pertvaros iškrypimas ir kt.) Apnėją gali lydėti garsus knarkimas, nemiga, mieguistumas dieną. Apnėjai užsitęsus gali atsirasti galvos skausmai, elgesio pakitimai, nuotaikos svyravimai. Centrinės kilmės apnėja (dėl kvėpavimo centro slopinimo) pasitaiko retai. Gydoma, šalinant priežastį.
Kada kreiptis pagalbos?
Bet kokiu atveju rekomenduojama kreiptis į gydytoją vaikų neurologą, kuris padės išsiaiškinti miego sutrikimų priežastis ir paskirs gydymą.
____________________
Alma Januškevičienė
Gyd. vaikų neurologė
- Registracija tel. (8 37) 377 771
- internetu: https://kaunopoliklinika.lt/registracija/
- Baltų pr. 7, Kaunas (Šilainių padalinys)
Kauno miesto poliklinikos informacija
No Comments
Sorry, the comment form is closed at this time.