Miego sutrikimai: ką derėtų žinoti?

Miego sutrikimai: ką derėtų žinoti?

Miegas – periodiška žmogaus ramybės būsena, kurios metu organizmas, iš dalies praradęs kontaktą su aplinka, aktyviai atkuria savo jėgas. Miego metu organizmas sąlyginai tampa neveiksnus: nieko tiksliai neveikiama ir nereaguojama į sensorinius aplinkos poveikius, sulėtėja kvėpavimas, pulsas, sumažėja kūno temperatūra. Miegas yra neišvengiama organizmo būsena, būtina normaliai smegenų veiklai ir visapusiškam individo funkcionavimui. Retos ligos atveju (tokios kaip šeiminė idiopatinė insomnija) asmenys beveik nemiega ir miršta jauni. Kuo pavojingi miego sutrikimai, kokios nemigos priežastys, veiksniai, galintys pabloginti miego kokybę ir kokie būtų patarimai geresniam miegui,- pasakoja Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio šeimos gydytoja Janina Kašėtienė.

Kuo pavojingi miego sutrikimai?

Nepakankamos trukmės miegas sutrikdo nuotaiką, daro įtaką kognityvinėms (pažinimo) funkcijoms ir iškreipia normalų hormoninį ritmą. Vidutinė normali suaugusiųjų miego trukmė – 7-8 val./per parą. Jeigu suaugęs žmogus nuolat miega mažiau nei 6 val./per parą, tai byloja apie miego sutrikimą. Jeigu miega mažiau 4-5 val./per parą, per keletą savaičių gali sutrikti psichika. Sumažėja pasitenkinimas gyvenimu. Esant ilgalaikei nemigai, depresijos rizika padidėja apie 35 kartus. Nemiegojęs žmogus jaučiasi mieguistas, padidėja nelaimingų atsitikimų rizika, tokie asmenys 2,5 karto dažniau padaro auto įvykių. Nustatyta, kad miegui sutrumpėjus iki 6 val. mirštamumas didėja 13%, iki 5val. – 20%, o iki 4 val. – net 40%.

Nemigos priežastys

Dažniausias miego sutrikimas – nemiga. Pagrindines nemigos priežastis galima įvardinti šias:

• Miegas sutrinka dėl aktyvios protinės veiklos, emocinės ir kitokios įtampos, pervargimo, dėl per didelių informacijos krūvių.
• Vyresniame amžiuje miego sutrikimai išsivysto dėl ligų: sergant artritu, kvėpavimo ir širdies nepakankamumu, taip pat urogenitalinėmis ligomis (pvz.: prostatos hiperplazija sergančius vyrus dažnai kamuoja nikturija – naktinis šlapinimasis, kuris gali būti iki 5 ir daugiau kartų per naktį).
• Miego sutrikimai gali kamuoti vartojant svaigalus. Išgėrus svaigiųjų gėrimų žmogus užmiega greitai, tačiau miegas nėra pilnavertiškas, prabudus viduryje nakties sunku vėl užmigti, o paryčiais sunku prabusti, kamuoja nuovargis, visuomenėje geriau žinomas „pagirių“ vardu.
• Vaikams miego sutrikimai gali atsirasti dėl jų įsivaizduojamų „baubų“, kurie neleidžia užmigti, kelia baimę likti vieniems kambaryje ir užmerkti akis. Vyresniems vaikams (paaugliams) miegas sutrinka dėl įtemptos mokslo dienos, atsiskaitymų ar egzaminų baimės.
• Darbingo amžiaus žmonėms miego sutrikimai atsiranda dėl įtampos darbe, streso, kankinančių minčių dėl ateities.
• Šiuolaikiniame gyvenime dėl nestabilios politinės padėties, siaučiančios COVID-19 pandemijos, žmonės jaučia nuolatinį nerimą ir stresą. Visa tai – dar vienas veiksnys lemiantis miego sutrikimus.

Pagrindiniai veiksniai, galintys pabloginti miego kokybę

Diagnozuojant miego sutrikimus svarbu išsiaiškinti veiksnius, galinčius pabloginti miego kokybę:

• ėjimo miegoti laikas
• užmigimo trukmė
• prabudimų dažnis ir trukmė
• visa miego trukmė valandomis
• stresą keliantys faktoriai
• vaistų vartojimas
• svaigalų vartojimas
• dienos miego trukmė

Kiti veiksniai, įtakojantys miego kokybę

Miego sutrikimams turi įtakos ir miego apnėja – pasikartojantys kvėpavimo nutrūkimai miego metu – apie 30 kartų per naktį. Šis sutrikimas diagnozuojamas 1/3 pacientų virš 60 m. amžiaus grupėje. Taip pat miego kokybę gali trikdyti naktinis mioklonas dar vadinamas „neramių kojų sindromu“. Jo požymiai: periodiški kojų raumenų trūkčiojimai ir judesiai miego metu (apie 5 kartus per valandą),  dėl kurių žmogus dažniausiai pabunda.

Kaip gydomi miego sutrikimai?

Lengviausias, bet tikrai ne pats geriausias būdas kovoti su nemiga – vaistai. Jų poveikis efektyvus ir greitas, tačiau pernelyg dažnai juos vartojant, greitai priprantama, todėl vaistai ilgainiui tampa neveiksmingi. O žmonėms, sergantiems kvėpavimo funkcijos sutrikimais arba miego apnėja, vaistų nuo nemigos vartojimas gali būti netgi pavojingas.

Profilaktika ir patarimai

• Miego aplinka turi būti tamsi, vėsi, rami, patartina išjungti visus išmaniuosius įrenginius, kurie skleidžia šviesą, kadangi šviesa – taip pat dirgiklis, trikdantis miegą.
• Eiti miegoti tuo pačiu paros metu kiekvieną dieną
• Nemiegoti dienos metu, nes tai išderina organizmo miego ritmą
• Negulėti lovoje nemiegant, vos prabudus keltis. Ne veltui liaudies išmintis byloja – „pabudome ir kelkimės!“
• Reguliariai mankštintis
• Negerti kavos vakare. Kodėl tai svarbu, trumpai apibūdino neurofiziologijos mokslų daktaras Mathew Walker savo knygoje „Kodėl mes miegame“: „Kofeino pusėjimo trukmė – nuo penkių iki septynių valandų. Tarkime, po vakarienės, apie pusę aštuntos vakaro išgėrėte puodelį kavos. Vadinasi, pusę antros nakties 50% kofeino dar bus aktyvus ir cirkuliuos jūsų smegenų audiniuose.“
• Nevartoti vaistų, galinčių trikdyti miegą (tokių kaip šlapimą varančių)
• Prieš pradedant vartoti migdomuosius pasitarti su gydytoju, nevartoti jų nuolat
• Nors daugelis mano, jog alkoholis gali padėti užmigti, visgi jis nesuteikia pilnaverčio miego, todėl vartoti svaigalų nepatartina.

Natūralus gydymas

• Kėnių aliejus (3-4 lašai į vonią)
• Valerijono šaknys. 200 g valerijono šaknų užpilti 5 l vandens, palikti 3 valandoms, tuomet perkošti ir supilti į vonią.

____________________

Janina Kašėtienė

Šeimos gydytoja

Pramonės pr. 31, Kaunas (Dainavos padalinys)

Kauno miesto poliklinikos informacija