Centro padalinys

(8 37) 409 222

Kalniečių padalinys

(8 37) 401 422

Dainavos padalinys

(8 37) 403 900

Šilainių padalinys

(8 37) 377 771

Šančių padalinys

(8 37) 342 167

Virsun

Gyd. otorinolaringologė Vilma Palepšaitienė papasakojo, kokios pagrindinės ausų problemos vasarą

KMP  >  Naujienos   >  Gyd. otorinolaringologė Vilma Palepšaitienė papasakojo, kokios pagrindinės ausų problemos vasarą

Gyd. otorinolaringologė Vilma Palepšaitienė papasakojo, kokios pagrindinės ausų problemos vasarą

Vasara – ne tik atostogų metas, bet ir sezonas, kuomet dėl ausų problemų padažnėja vizitų pas gydytojus otorinolaringologus. Ilsėdamiesi daug iškylaujame, keliaudami skrendame lėktuvais ar važiuojame kalnuotose vietovėse, maudomės, nardome. Šie malonumai dažnai išprovokuoja ausų, kaip klausos aparato, atsakingo už klausą ir pusiausvyrą, pakitimus. Ausų užgulimas – dažniausia problema, išsakoma pacientų. Viena iš priežasčių – sieros kamščiai. Kas gi ta siera, kaip elgtis, kad kamščiai nesikartotų? Ar galima sieros kamštį gydytis patiems ir kokius simptomus pajutus reikėtų kreiptis į gydytoją? – pasakoja Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio gyd. otorinolaringologė Vilma Palepšaitienė.

Kas yra tie sieros kamščiai ir kam jie dažniausiai susidaro?

Sieros kamščius sudaro riebalinių, prakaito liaukų sekreto ir negyvų plokščio epitelio ląstelių mišinys. Juo pilnai užblokuojamas išorinės ausies (klausos organas sudarytas iš išorinės,vidurinės ir vidinės ausų) landos spindis. Sieros kamščiai susiformuoja 5% sveikų suaugusiųjų,10% vaikų ir 60% vyresniojo amžiaus žmonėms. Dažniausiai diskomfortas jaučiamas maudynių metu, kuomet siera išbrinksta ir girdimas garsas tampa duslesniu arba visai apkurstama. Kartais atsiranda pašalinis garsas ar net skausmas. Ir tuomet vasarotojai pradeda savarankiškai valytis ausų landas visomis įmanomomis priemonėmis – ausų krapštukais, o kai paplito rekomendacijos jų nenaudoti,- degtukais ar dantų krapštukais, apvyniotais vata, automobilių rakteliais, sąvaržėlėmis ir kt.

Ką daryti užgulus ausiai po maudynių ir, ar galima sieros kamštį gydyti patiems?

Po maudynių užgulus ausiai, reikėtų vandenį išlieti palenkus galvą į vieną ir kitą pusę, likutį švelniai išsausinti rankšluosčio ar servetėlės kampučiu.Valant išbrinkusį sieros kamštį vatos krapštuku, jis tik nustumiamas gilyn link būgnelio ir pilnai obturuoja ausies landą, kas sukelia dažniausiai vienpusį prikurtimą ir baimę. Pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet, valydamasis ausies landą krapštuku, pacientas atsiliepia į skambutį ir mobiliuoju telefonu tiesiog traumuoja landą ar net būgnelį, sukeldamas gana gausų kraujavimą ir staigų klausos netekimą. „Gydau  pacientą, kuris valydamas drėgną ausies landą, sandariai įkišo į ją pirštą ir staiga ištraukiant pirštą, traumavo (trūko) ausies būgnelį, kas sukėlė skausmą, kraujavimą ir neprigirdėjimą.“ – teigia gyd. otorinolaringologė Vilma Plepšaitienė. Šiais atvejais negalima savarankiškai vartoti jokių lašų,o išgerti nuskausminančių ir kreiptis į gydymo įstaigą. Evakuoti būtina visus kamščius, pilnai obturuojančius ausų landas. Reikia kreiptis pas šeimos gydytoją, o nepavykus pašalinti problemos, pacientai nukreipiami pas gydytoją otorinolaringologą. Gydytojai specialistai naudoja tam kabliukus, kilpeles, pincetus, siurblius. Nepamirštami ir spec. didesnių talpų švirkštai (jais plaunama ypač atidžiai). V.Palepšaitienė primena, kad bandant namuose atmirkyti sieros kamščius, nenaudoti vandenilio peroksido, kurio tinkamai nepašalinus, oda intensyviai dirginama, pradeda peršėti, skaudėti, kartais patinsta. Tam tikslui vaistinėse yra aliejiniai preparatai su alyvuogių aliejumi. Savarankiškai netinkamai, intensyviai valant ausų landas, galimi mikroįtrūkimai odoje, per kuriuos patenka patogenai, buvę telkinių vandenyje. Tai sukelia ypač nemalonius pojūčius.

Kas nutinka laiku nesikreipiant į gydytoją?

Laiku nesikreipiant į gydytoją, prasideda ausies išorinės landos uždegimas, lydimas gana didelio skausmo, kanalo pabrinkimo, neprigirdėjimo, nemalonaus kvapo sekrecijos, pašalinio aukšto ar žemo tono garso ar galvos svaigimo. Kai kurie simptomai (skausmas, sekretavimas, neprigirdėjimas, pašalinis garsas) būdingi ir vidurinės ausies patologijai, o neprigirdėjimas ar kurtumas, svaigimas, pašalinis garsas – vidinės ausies patologijai. Todėl šios, keletą dienų užsitęsusios problemos, skatina neatidėliotinai kreiptis pas šeimos gydytoją ir otorinolaringologą. Gydytojas otorinolaringologas, įvertinęs situaciją ir įtardamas vidinės ausies pakenkimą, nukreipia pacientą klausos patikrai (audiogramai ir timpanogramai), nes esant ūmiam klausos nervo uždegimui, gydymas pradedamas ligonio kreipimosi dieną. Esant vidurinės ausies patologijai – pūlingam otitui, pradedamas preliminarus gydymas vietiškai, dažniausiai antibiotikų sudėtyje turinčiais akims skirtais lašais (prieš tai iš ausies landos  paėmus tepinėlį pasėliui),o įvertinus laboratorijos atsakymus, nesant pagerėjimui, skiriamas sisteminis gydymas arba koreguojamas buvęs.

Kokios pagrindinės sveikatos problemos yra susijusios su nardymu?

Nardant pagrindinės sveikatos problemos yra susijusios su ausimis ir veido daubomis. Nardant slėgis ausyse turi susilyginti su oro slėgiu vandenyje, dėl slogos ar kitų priežasčių tai sutrinka ir komplikuojasi net ausies būgnelio plyšimu. Slėgio normalizavimas vidurinėje ausyje reikalauja įgūdžių. Vidurinės ausies barotrauma diagnozuojama tiek mėgėjams, tiek profesionalams. Ši patologija nesunki, bet rimtesniu atveju, kuomet net plyšta būgnelis, nesaugu likti panėrus, nes dirginant šaltam vandeniui, galima dezorientacija po vandeniu. Vidinės ausies barotrauma reta, bet prikurtimas, pašalinis garsas gali likti visam gyvenimui. Tad į nardymą nereikėtų žiūrėti ne kaip į vasaros pramogą, o kaip darbo, įgūdžių reikalaujantį pomėgį.

Į ką reikia atkreipti dėmesį iškylaujant?

Iškylaujant labai svarbu atkreipti dėmesį į vidinės ausies jautrumą garsui. Labai garsus triukšmas ar garsi muzika, netikėtai šalia sprogusi petarda, gali sukelti ūmų klausos nervų uždegimą, kuris pasireiškia staigiu klausos sumažėjimu, apkurtimu ar atsiradusiu pašaliniu garsu (dažniausiai spengimu) ir ne visuomet pasiduoda gydymui. Kai kuriais atvejais klausos nervo funkcija gali būti sutrikdyta ir iki kurtumo. Todėl ši problema ragina neatidėliotinai kreiptis diagnostikai ir gydymui pas gydytoją otorinolaringologą.

Kodėl skrendant lėktuvu pasitaiko, kad kilimas ar greitas nusileidimas paveikia mūsų klausos aparatą – vieniems užgula, kitiems skauda ar cypia ausyse?

Vidurinės ausies ertmė, kurioje yra trys klausos kauliukai, užpildyta oru. Ji klausomuoju vamzdžiu (ausies trimitu, dar vadinamu Eustachijaus vamzdžiu) susijungia su nosiarykle ir, nesant patologijos, ausies ertmės slėgis susilygina su slėgiu aplinkoje. Ryjant seiles, pajausime kliunktelėjimą, tuomet atsidaro klausomojo vamzdžio anga ir oras per burną, nosį patenka į vidurinę ausį. Lėktuvui kylant, jo sandariame salone pasikeičia oro slėgis ir su juo reikia sulyginti vidurinės ausies ertmės slėgį, kuris buvo  dar ant žemės. Toks pats principas ir greitai leidžiantis. Todėl mes kramtydami, rydami seiles, judindami apatinį žandikaulį, iškišdami liežuvį, gerdami vandenį atvėrinėjame klausomąjį vamzdį. Svarbu skrydžio metu nesloguoti, o jeigu nosis užgulta, sekretuojanti, parą prieš skrydį, jo metu ir porą parų po skrydžio vartokite lašus (dekongestantus), kad sumažinti nosies gleivinės paburkimą. Išliekant po skrydžio ausų užgulimui, skausmui ar pašaliniam garsui, tikslinga gydytojo otorinolaringologo konsultacija, kurios metu bus atlikti išsamūs tyrimai ir skirtas gydymas.

Baigdama pokalbį, Kauno miesto poliklinikos gyd. otorinolaringologė Vilma Plepšaitienė linki visiems puikių, sveikų atostogų!

Kauno miesto poliklinikos informacija

No Comments

Sorry, the comment form is closed at this time.

Kviečiame aplankyti mūsų Facebook ir Instagram puslapį!